Kai ši? v?lyv? mano gyvenimo valand? žvelgiu ? praeities dešimtme?ius, per kuriuos ?jau, pirmiausia matau, kiek daug turiu priežas?i? b?ti d?kingas. Labiausiai už visk?, d?koju Dievui, vis? ger?j? dovan? dav?jui, kuris man padovanojo gyvyb? ir ved? mane per visokiausi? sumaišt?; kuris visuomet mane k?l?, kuomet prad?davau smukti, kuris visuomet man teik? nauj? savo paramos švies?. Retrospektyvoje matau ir suprantu, jog net šio kelio tams?s ir sunk?s ruožai buvo skirti mano išganymui ir Jis mane gerai ved? per b?tent tuos ruožus.
D?koju mano t?vams, kurie sunkiais laikais man dav? gyvyb? ir suk?r? man nuostabius namus su meile, nušvie?ian?ia visas mano dienas šviesiais spinduliais ligi šios dienos.
Mano t?vo ?žvalgus tik?jimas išmok? mane su broliais ir seserimis tik?ti ir stov?jo tvirtai lyg vadovas mano vis? mokslini? žini? viduryje; mano motinos nuoširdus pamaldumas ir didžiulis gerumas išlieka palikimu, už kuri nesugebu pakankamai jai pad?koti. Mano sesuo nesavanaudiškai manimi r?pinosi ilgus dešimtme?ius, kupina palankaus r?pes?io; mano brolis visuomet grind? man keli? savo vertinim? aiškumo, tvirto ryžto ir širdies giedrumo d?ka — be šio vis iš naujo ?jimo ? priek?, neb??iau sugeb?j?s rasti reikiamo kelio.
Iš širdies gelmi? d?koju Viešpa?iui už daugel? draug?, vyr? ir moter?, kuriuos Jis visuomet nukreipdavo ? mano gyvenimo keli?; už bendradarbius visuose mano kelio ruožuose; už mokytojus ir studentus, kuriuos Jis man dav?. Kupinas d?kingumo, juos visus patikiu Jo gerumui. Taip pat nor??iau pad?koti Dievui už mano nuostabius namus Bavarijos Alpi? pap?d?se, kuriuose tur?jau galimyb? asmeniškai ?žvelgti v?l ir v?l spinduliuojant? K?r?jo tobulum?.
D?koju mano t?višk?s žmon?ms už tai, jog leido man kaskart patirti tik?jimo grož?.
Meldžiuosi, kad m?s? kraštas išlikt? tik?jimo kraštu ir kreipiuosi ? jus, brang?s tautie?iai, kad neleistum?te išsklaidyti j?s? tik?jimo.
Galiausiai d?koju Dievui už vis? grož?, kur? gal?jau patirti per ?vairius mano kelion?s etapus, bet ypatingai už t? Romoje ir Italijoje, kurios tapo mano antraisiais namais.
Nuoširdžiai prašau atleidimo vis? t?, kuri? atžvilgiu kaip nors nusižengiau.
T?, k? anks?iau pasakiau savo tautie?iams, dabar sakau visiems, kurie buvo man patik?ti mano tarnavimui Bažny?ioje: išlikite tvirti Tik?jime! Nepasimeskite!
Dažnai atrodo, jog mokslas — iš vienos pus?s, gamtos mokslai; iš kitos, istoriniai tyrin?jimai (ypatingai Šventojo Rašto aiškinimas) — gali pasi?lyti nenugin?ijamas ?žvalgas, kurios prieštarauja katalikiškajam tik?jimui. Ilgai buvau gamtos moksl? kaitos liudininku ir ma?iau, kaip išnykdavo tariamos aksiomos, priešingos tik?jimui, paaišk?jant esan?ios ne mokslu, o filosofin?mis interpretacijomis, kurios tik apgaulingai priklauso mokslui — o tik?jimas t?sia dialog? su mokslu d?l savo teigini? srities rib?, o tuo pa?iu savo specifikos supratimo. Jau šešis dešimtme?ius lydžiu teologijos, ypatingai biblistikos keli?, ir ma?iau, kaip iš pirmo žvilgsnio nepajudinami teiginiai žlunga kart? kaitos eigoje, pasirodydami es? tik hipotez?mis. Tai patyr? liberal? karta (Harnack, Jülicher ir kt.), egzistencialist? karta (Bultmann ir tt.) ir marksist? karta. Ma?iau ir matau, kaip iš hipotezi? maišaties išnirdavo ir iš naujo išnyra tik?jimo racionalumas. J?zus Kristus iš tikr?j? yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas — o Bažny?ia, su visais savo tr?kumais, iš tikro yra Jo K?nas.
Galiausiai nuolankia prašau: melskit?s už mane, kad Viešpats priimt? mane ? savo amžin?j? buvein?, nepaisydamas mano vis? nuod?mi? ir tr?kum?. Už visus man patik?tus asmenis mano nuoširdi malda skamba kiekvien? dien?.
Benediktas XVI