Ideologiškai motyvuota automobili? pramon?s revoliucija pirmiausia paveiks ne visuotinio atšilimo padarinius, o m?s? pinigines, mobilum? kaip tok? ir m?s? prisirišimo prie priva?ios nuosavyb?s jausm?.
Padr?sinimas kuriant bjaur? ?vaizd?
Esame ver?iami atsisakyti savo automobili? klastingais ir gana niekingais b?dais. Vienas iš j? – administraciniais sprendimais, pavyzdžiui, s?moningai susiaurinant gatves miest? centruose arba panaikinant automobili? stov?jimo aikšteles, apsunkinti gyvenim?. Susidaro sp?stys, ilgiau užtrunka važiuoti. Tod?l žmon?s pradeda ieškoti alternatyv?. Tokia yra „žaliojo mobilumo” entuziast? logika.
Kita vertus, jie kalba apie „fiskalini? mokes?i? mechanizm?” poreik?, t. y. užsl?pt? termin?, kuriuo papras?iausiai didinami mokes?iai, smogiantys degimo varikliams. Galima pamin?ti Norvegij?, kur nuo 2025 m. vyriausyb? nori padaryti taip, kad nuo to laiko tradicini? automobili? naudojimas tapt? tiesiog nepelningas. Na, galb?t gyventojai, uždirbantys vidutiniškai 35 000 kron? per m?nes? (3 400 eur?), gali sau tai leisti. O mes?
Kitas argumentas – išlaidos. Susiduriame su didžiausia per daugel? met? ekonomikos krize. Šiuo metu net 10 met? senumo automobili? kaina yra tam tikras absurdas, jau nekalbant apie visiškai naujus iš salono ar elektrinius automobilius. Ir jei ES iš tikr?j? uždraus nuo 2035 m. gaminti vidaus degimo varikliais varomus automobilius, keturra?iai tikrai taps prabangos preke.
Apskritai su šia elektra yra tik problem?. Pavyzdžiui, elektros energijos tiekimo klausimas. Jei vairuotojas neturi priva?ios vietos garaže, jis turi naudotis greitojo ?krovimo stotimi. Be to, reikia žinoti, kad greitasis ?krovimas yra „daug brangesnis”.
Žinoma, pirmiausia turite pasiekti ?krovikl?. Automobil? vis tiek galite ?krauti ?mon?je (jei viršininkas sutinka) arba prekybos centre. Ta?iau problema ta, kad nakt?, kai tai b?t? patogiausia, ir vienas, ir kitas paprastai lieka uždaryti.
Ta?iau nenusimink, žaliojo automobilio vairuotojas! Kaip pranešama, miestuose bus ?rengtos specialios automobili? stov?jimo aikštel?s, kuriose „bus galima užsisakyti viet? su ?krovimo stotele”. Žinoma, už atitinkam? mokest?.
Nieko netur?si ir b?si laimingas!
Pasirodo, visas min?tas problemas tarsi stebuklingai išsprendžia labai paprastas sprendimas: atsisakyti automobilio, net ir elektrinio.
Visiškai atsisakysime nuosavyb?s. Išsinuomosime automobil? iš gatv?s, juo pasinaudosime ir pastatysime ten. ?krovimu r?pinsis kas nors kitas.
Klientai pirmiausia naudoja ilgalaik? nuom?. Po trej? met? jie gr?žins automobil?, kuris bus išnuomotas kaip naudotas automobilis už mažesn? kain?, o v?liau jis tikriausiai bus naudojamas tre?i? kart?. Tai vadinama „uždaro ciklo ekonomika”.
Net ir elektromobiliai nebus priva?i? asmen? nuosavyb?. Jie bus nuomojami pagal prenumeratos princip?, panašiai kaip šiandien srautinio transliavimo platformose nuomojami filmai ir serialai. Tai yra ateitis, ta?iau ji bus grei?iau evoliucija nei revoliucija. Šiuo metu tai yra per daug finansiškai sud?tinga, kad ši prenumeratos kainodara b?t? pakankamai konkurencinga.
K? apie tai mano žmon?s?
Taigi, ar tai, kad žmon?s prievarta išstumiami iš automobili? rinkos ir kartu pasmerkiami vadinamojo „kolektyv-komo” (kuris gali veikti j? poreikius atitinkan?iu lygiu arba ne) malonei, nesukels neigiamos visuomen?s reakcijos? Pasirodo, revoliucijos dainininkai rado atsakym? ir ? š? klausim?.
Paklausti, ar nori tur?ti nuosav? automobil?, Z kartos atstovai atsako: Niekada gyvenime! Jie nenori tur?ti, jie nori naudotis. Jei jiems lengviau gr?žti namo iš vakar?lio naktiniu autobusu, jie važiuos atgal autobusu arba užsisakys transport? per program?l?. Poži?rio ? nuosavyb? skirtumai tarp kart? yra didžiuliai!
Kaip matote, ilgametis mokymas ir socialin? inžinerija atsiperka. Ta?iau visuotinis smegen? plovimas yra b?tinas, jei norima ?tikinti žmones sprendimais, kurie net neatitinka savo pagrindinio tikslo.
Šiandieniniai elektromobiliai yra ekologiški tik tuo atveju, jei atsižvelgiame tik ? išmetam?j? teršal? kiek?. Ta?iau vadinamasis anglies dioksido p?dsakas, kur? palieka j? gamyba, jau dabar gerokai viršija net ir seniausi? benzinini? automobili? rodiklius. Ekologiškiausios yra j?s? kojos arba dvira?io ratai. Elektromobiliai n?ra ekologiškas sprendimas – tai pripaž?sta net „ekologiško mobilumo” šalininkai.
Už doler? per dien?
Baterij? perdirbimas taip pat kelia problem?. Šiuo atveju s?naudos dažnai viršija išgautos žaliavos vert?. Kalbant apie žaliavas: be aplinkosaugos problem?, ? dang? ver?ia vergiškas ir nežmoniškas element?, kurie yra li?io jon? akumuliatori? sudedamosios dalys, gavybos b?das. Pavyzdžiui, Kongo Demokratin?je Respublikoje, kur pagaminama beveik 70 proc. viso pasaulio kobalto, suaugusieji ir vaikai kenksmingas medžiagas išgauna plikomis rankomis.
Iš Afrikos žaliava keliauja ? Kinijos gamyklas, kur ji perdirbama ir parduodama Vakar? gamintojams. Didžioji dauguma j?, paklausti apie savo baterij? prietais? sudedam?j? dali? kilm?, negali ?rodyti j? šaltinio.
Atrodo, kad Vakarai nemato problemos. Europos S?junga dar tik rengia „kilm?s sertifikat?”, pagal kur? bus galima platinti ir perdirbti, jei bus laikomasi tam tikr? standart?. Kol kas tai tik popieriuje. Kaip bus praktiškai – nežinome.
Ta?iau aplinkosaugininkai atleidžia gamintojus nuo „aplinkosaugini? nuod?mi?”. Jie sako: kol pasieksime technologiškai ?manom? galimybi? rib?, didel? visuomen?s dal? pavyks nukreipti ? vieš?j? transport?. Taigi galiausiai „iš ši? automobili? ir akumuliatori? nebereik?s išspausti paskutini? prakaito laš?”.
Ir problema išspr?sta!
Piotr Relich, www.pch24.pl