Verb? sekmadien? Katalik? Bažny?ioje prasideda Didžioji savait?. Šios dienos liturgija primena iškilming? J?zaus ?žengim? ? Jeruzal? likus penkioms dienoms iki jo nukryžiavimo.
Pasak evangelist?, tuo metu susirinkusi minia met? ant kelio apsiaustus, alyvmedži? ir palmi? šakeles, šaukdama: „Osana Dovydo S?nui: palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu“.
Verb? sekmadienio liturgija yra ištempta tarp dviej? moment?: džiaugsmingos procesijos su palm?mis ir Viešpaties kan?ios skaitymo ar giedojimo – kaip Evangelijoje – pasiskirs?ius vaidmenimis pagal Mat?.
Taip Bažny?ia pabr?žia, kad Kristaus triumfas ir Jo auka yra neatskiriamai susij?. Dalyvavimas Verb? sekmadienio liturgijoje reiškia sutikim? su kryžiumi, kent?ti kartu su Kristumi ir su gyvenimo b?du, kurio n?ra.
Verb? sekmadienio liturgijos šventimo ištakos siekia Jeruzal? IV amžiuje. Tuo metu buvo stengiamasi kuo tiksliau atkurti J?zaus gyvenimo scenas. B?gant metams procesijos dar?si vis dramatiškesn?s – Egipte buvo nešamas kryžius, Jeruzal?je Krist? vaizduojantis vyskupas ? miest? ?važiuodavo ant asilo.
Buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštyst?je Verb? sekmadienis taip pat buvo vadinamas G?li? sekmadieniu, nes paprastai jis b?davo tuo metu, kai pasirodo pirmosios g?l?s.
Verb? sekmadien? po miši? bažny?iose b?davo rengiami Pasijos vaidinimai. Valdant didžiajam kunigaikš?iui Žygimantui IV, Lenkijoje jis buvo karalius Žygimantas III, veik? m?g?j? aktori? draugijos, kurios, ?sik?nijusios ? Kristaus, Kajafo, Piloto, Judo ir kt. vaidmenis, važin?davo po miestelius ir kaimus ir vaidindavo Pasijos vaidinim?.
Jonas Šaulys