Kai Viešpats J?zus nusileido ? pragar?, mirusieji tur?jo šaukti iš džiaugsmo: J?zus Kristus yra Viešpats! Gyvenimo ir mirties Viešpats! Pagaliau at?jo Tas, kuris išpl?š? juos iš mirties valdžios. Jis nori visus iš jos išlaisvinti – tai nereiškia, kad pragaras tuš?ias.
Tomaszas Kolanekas, PCh24.pl: Tik?jimo išpažinime sakome: „Valdant Poncijui Pilotui, jis d?l m?s? buvo prikaltas prie kryžiaus, nukankintas ir palaidotas. Kaip Šventajame Rašte išpranašauta“. Kas nutiko Viešpa?iui J?zui per tas tris dienas – nuo mirties ant kryžiaus iki prisik?limo?
Prof. t. Dariuszas Kowalczykas SJ: Kalbame apie tris dienas, ta?iau atkreipkime d?mes?, kad Viešpats J?zus mir? penktadienio popiet?, o Juozapas iš Arimat?jos prad?jo organizuoti laidotuves „? vakar?“ (žr. Mt 27, 57), o prisik?limas ?vyko sekmadienio ryt?. Trys dienos išplaukia iš to, kad iš ties? J?zaus mirtis susijusi su penktadieniu, šeštadieniu ir sekmadieniu, tik jei reik?t? skai?iuoti tiksliau, iš viso b?t? apie 35 valandos. Tai, kas vyksta po mirties, išslysta iš m?s? žemiškojo, laiko ir erdv?s suvokimo.
D?l to Kristaus mirtis mums tampa dar didesniu sl?piniu. Vis d?lto reikia pasakyti, kad J?zus iš ties? mir? ir Jo k?nas buvo palaidotas. Taigi Kristaus žmogiškasis k?nas lieka kape, o J?zus „tuo metu“ atlieka tai, k? mes vadiname „nužengimu ? pragar?“. Š? sl?pin? apm?stome Did?j? šeštadien?, kuris labiau nei Didysis penktadienis yra diena be liturgijos. Juk tai, k? mes šnekamojoje kalboje, bet klaidingai, vadiname Didžiojo šeštadienio liturgija, priklauso ne šeštadieniui, bet sekmadieniui. Paschos vigilija prasideda Prisik?limo sekmadienis. Šeštadien? tur?tume išgyventi kapo tyl? ir nusileidimo ? pragar? sl?pin?.
Ar Viešpaties J?zaus „nužengimas ? pragar?“ buvo iš anksto paskelbtas?
J?zus paskelb? apie savo mirt? ir prisik?lim?. ? pranešim? apie Jo mirt? ?trauktas ir pranešimas apie Jo nužengim? ? pragar?, arba mirusi?j? šal?, Biblijoje vadinam? Šeolu arba Hadu. 89 psalm?je skaitome: „Ar yra kas, kas nor?t? gyventi ir neragauti mirties, kas išpl?št? savo gyvyb? iš Šeolo valdžios“ (49 eilut?).
J?zus, kuris buvo tikras žmogus, o ne vaidino kok? nors „dievišk?“ teatr?, taip pat patyr? mirt? ir „Šeolo galyb?“, ta?iau, kita vertus, Jis nugal?jo mirt? ir išpl?š? ne tik save, bet ir kitus iš mirties žem?s valdžios. Kai mokiniai išgirdo J?z? skelbiant apie jo mirt? ant kryžiaus, jiems tai buvo sinonimas nužengimui ? pragar?, arba Šeol?.
K? reiškia, kad Viešpats J?zus „nusileido ? pragar?“? Ar tai reiškia pragar? kaip amžinojo pasmerkimo viet?, ar veikiau kažkoki? „mirusi?j? šal?“, ? kuri? po mirties buvo siun?iami teisieji, gyven? iki Gelb?tojo at?jimo ? pasaul??
Pragarai, apie kuriuos kalbama posakyje „nusileidimas ? pragar?“, n?ra pragaras, kaip mes suprantame š? žod?, t. y. amžino, neatšaukiamo pasmerkimo vieta. Jei taip b?t? buv?, J?zus neb?t? nieko iš ten išved?s. Katalik? Bažny?ios katekizmas, remdamasis ?vairiais Bažny?ios magisteriumo nutarimais, tai aiškina taip: „J?zus nusileido ? pragar? ne tam, kad išlaisvint? pasmerktuosius, ir ne tam, kad sunaikint? pasmerkt?j? pragar?, bet tam, kad išlaisvint? prieš J? buvusius teisiuosius“ (KBK 633).
Pragaras kaip amžinas pasmerkimas reiškia b?sen?, kurioje pasmerktieji galutinai atmet? Dievo gailestingum?, o „pragarai“, ? kuriuos nusileidžia J?zus, yra b?sena, kurioje mirusieji lauk? Gelb?tojo. Romos katekizme (1, 6, 3) skaitome: „J?zus Kristus, nužengdamas ? pragarus, išlaisvino teisi?j? sielas, kurios lauk? savo Išlaisvintojo Abraomo gl?byje“ (žr. KBK 633).
Atkreipkime d?mes? ? dar vien? paradoks?, b?tent ? tai, kad iš tikr?j? tik po Kristaus galima kalb?ti apie pragar? amžinojo pasmerkimo prasme. Juk jame Dievas mums galutinai si?lo savo gailestingum?, tod?l tik tie, kurie s?moningai atmeta Krist?, pasirenka gyvenim? toli nuo Dievo, t. y. pragar?.
Jonas Šaulys pagal www.litkat.lt