Dievo K?no švent? yra viena svarbiausi? Katalik? Bažny?ioje šven?iam? šven?i?. Nors suvokimas apie nepaprast? stebukl? – konsekruotos duonos ir vyno perkeitim? ? tikr?j? Kristaus K?n? ir Krauj? – lyd?jo tikin?iuosius nuo pat krikš?ionyb?s pradžios, prireik? dešimties šimtme?i?, kol Bažny?ioje atsirado ir ?sitvirtino išorin?s šio kulto apraiškos. Tiesiogin? Šven?iausiojo Kristaus K?no iškilm?s ?steigimo priežastis buvo apreiškimai, kuriuose to reikalavo pats Viešpats J?zus.
K?no švent?s šventimo tradicija siekia XIII amži?. To šimtme?io pradžioje – Ketvirtajame Laterano susirinkime (1215 m.) – Katalik? Bažny?ia pri?m? transsubstanciacijos dogm?, t. y. duonos ir vyno substancijos virtim? Kristaus K?nu ir Krauju, išsaugant j? nat?ralias savybes, tokias kaip skonis, išvaizda, forma ir pan. Tai buvo susij? su did?jan?ia graik? filosofijos ir scholastin?s tradicijos ?taka Vakar? Bažny?ios teologijai.
Paskelbus dogm?, išaugo susidom?jimas Eucharistijos garbinimu, kuri nustojo b?ti tik liturgijos elementas, bet vis dažniau buvo laikoma nuolatinio Kristaus buvimo žem?je ?rodymu. Šiuo laikotarpiu Eucharistijos švent? paprastai b?davo Didžiojo ketvirtadienio diena, per kuri?, pasak Evangelijos tradicijos, J?zus pirm? kart? pavert? duon? ir vyn? savo K?nu ir Krauju.
Tiesiogin? Šven?iausiojo Kristaus K?no iškilm?s ?steigimo priežastis buvo palaimintosios Julijonos iš Kornijono apreiškimai. Apie 1207 m., b?dama šešiolikmet?, ji patyr? pirmuosius reg?jimus, nors jie tebuvo migloti ir nesuprantami. Pasak hagiografin?s tradicijos, tik po keliolikos met?, 1245 m., šventajai Julijonai es? apsireišk? Kristus, kuris reg?jime pareikalavo ?steigti Eucharistijos švent? pirm?j? ketvirtadien? po Šven?iausiosios Trejyb?s švent?s. Ši? reg?jim? paveiktas vyskupas Robertas 1246 m. ?steig? Kristaus K?no švent?, iš pradži? Lježo vyskupijoje, ir prad?jo pirm?j? eucharistin? procesij? miesto gatv?mis.
Ta?iau netrukus Julijonai imta priekaištauti d?l erezijos ir sprendimas ?vesti K?no švent? Lježo vyskupijoje buvo laikomas per ankstyvu. D?l ši? kaltinim? švent? nustota šv?sti.
Ta?iau Eucharistijos švent?s klausimas nebuvo pamirštas. Ši? problem? sprend? v?lesnis Verdeno vyskupas, o nuo 1261 m. – popiežius Urbonas IV. Galutinai pripažinti K?no švent? visuotine popieži? paskatino 1263 m. Bolsenoje (centrin?je Italijoje) ?vyk?s eucharistinis stebuklas. Per vienas iš transsubstanciacijos Miši? kunigas es? pasteb?jo, kad nuo konsekruotos hostijos ?m? kristi kraujo lašai. Krauju sutepta uždanga buvo nusi?sta popiežiui, kuris tuo metu buvo Orvjete (Umbrijoje). Urbonas IV pad?jo relikvij? ? vietos katedr? ir, susižav?j?s šiuo stebuklu, ?m? aktyviai stengtis ?steigti Šven?iausiojo Kristaus K?no ir Kraujo švent?.
Pasir?pinti liturgija ir per švent? skaitomais tekstais popiežius paved? pa?iam šventajam Tomui Akvinie?iui, kuris šiai progai suk?r? vien? gražiausi? bažnytini? giesmi? „Pange lingua”.
1264 m. rugpj??io 11 d. Urbonas IV paskelb? bul? „Transiturus de hoc Mundo”, kuria Kristaus K?no švent? buvo paskelbta visos Bažny?ios švente. Ta?iau popiežiaus mirtis sutrukd? bul? paskelbti. Tai padar? popiežius Jonas XXII (1334 m.), o popiežius Bonifacas IX 1391 m. ?sak? ?vesti Kristaus K?no švent? visur, kur ji dar nebuvo šven?iama.
Eucharistin?s procesijos per Kristaus K?no švent? buvo ?vestos v?liau nei pati švent?. Seniausias j? egzistavimo p?dsakas yra nuoroda ? iškilming? procesij? prieš mišias Kelne 1265-75 m. Procesijos metu buvo nešamas kryžius su Šven?iausiuoju Sakramentu. Taip buvo daroma nuoroda ? senovin? paprot? pasiimti Eucharistij? ? kelion?, kad ji apsaugot? nuo pavoj?.
XV a. eucharistin?s procesijos buvo rengiamos visoje Vokietijoje, Anglijoje, Pranc?zijoje, Šiaur?s Italijoje ir Lenkijoje. Vokietijoje Kristaus K?no švent?s procesija buvo derinama su maldavim? procesija už nelaimi? išvengim? ir ger? or?, tod?l prie keturi? altori? buvo giedami ?žanginiai Evangelijos tekstai ir teikiamas iškilmingas palaiminimas.
JŠ pagal www.pch24.pl