Revoliucija spart?ja sulig kiekvienu žingsniu. Jai tarnaujan?ios j?gos nori visiškai sugriauti Bažny?ios vienyb?, kad katalik? universalum? pakeist? barbariška gentin? ?vairov?. Šiam tikslui tarnauja nauj? liturgini? apeig? – amazoni? ir maj? – propagavimas; šiam tikslui tarnauja kova prieš tradicines lotyniškas Mišias. Revoliucijos agentai nori visuotinio chaoso, iš kurio turi atsirasti nauja bedieviška sistema. Ta?iau Kristus užgesins neteisyb? vienu „savo burnos dvelksmu”.
Vatikano II Susirinkimo piktnaudžiavimas
Katalikiškoji žiniasklaida jau kelis dešimtme?ius rašo apie intensyvius dviej? nauj? ind?n? liturgini? apeig? – Amazon?s ir Maj? – k?rimo darbus. Nauj? liturgini? apeig? k?rimo ideologin? pagrind?, pasak Pranciškaus, suteikt? Vatikano II Susirinkimo konstitucija Sacrosanctum concilium. Susirinkimo T?vai 37-40 punktuose atkreip? d?mes? ? ?kult?rinimo problem?, rašydami: Bažny?ia nenori primesti griežt?, vienod? form? net ir liturgijoje: „Dalykuose, kurie nesusij? su tik?jimu ar visuotiniu g?riu, Bažny?ia nenori primesti griežt?, vienod? form?. Priešingai, ji supranta ir pl?toja ?vairi? gen?i? ir taut? dvasines savybes bei vertybes. Ji palankiai ži?ri ? visa, kas taut? papro?iuose n?ra neatsiejamai susij? su prietarais ir klaidomis, ir, jei gali, išsaugo tai nepaliesta, o kartais net perima ? liturgij?, jei tai atitinka tikros ir autentiškos liturgin?s dvasios principus.”
Visiškai akivaizdu, kad piktnaudžiaujama, kai pasinaudojant Susirinkimo mokymu apie galimyb? ? liturgij? perimti kai kuriuos vietini? tradicij? elementus prie rašomojo stalo kuriamas visiškai naujas apeigynas. Iki Pranciškaus tai pla?iu mastu buvo padaryta tik vien? kart?, kai buvo sukurtas Zairo apeigynas, kuriam 1988 m. galutinai pritar? Šventasis Sostas. Toki? pad?t? Pranciškus savo paraginime Querida Amazonia apib?dino kaip nepatenkinam?, rašydamas, kad Bažny?ia liturgijos ?kult?rinimo srityje padar? „nedidel? pažang?” (QA 82). Prie šio teiginio Popiežius prid?jo trumpo turinio išnaš?: Sinode buvo pasi?lyta sukurti „Amazonijos apeigyn?”. Tai praktiškai reišk? Popiežiaus pritarim? pasi?lymui, kur? 2019 m. spalio m?n. sinodo t?vai ?trauk? ? baigiam?j? Amazonijos sinodo dokument?.
Amazon?s apeigos, arba Pa?amama ir Ketsalkoatlas
D?l to buvo sudaryta speciali Amazon?s apeigyno komisija. Kol kas n?ra jokios informacijos apie konkret? b?simos Amazonijos liturgijos pavidal?. Žinome, kad ji gali apimti labai ?vairius sprendimus, pavyzdžiui, d?l celibato. Naujasis Tik?jimo mokymo dikasterijos prefektas arkivyskupas Victoras Manuelis Fernandezas 2020 m. sak?, kad ?sivaizduoja vedusi? kunig? – vadinam?j? viri probati – ?vedim? Amazonijoje kaip Amazonijos apeigyno dal?.
Kiti poky?iai, susij? su specifiniais Amazonijos ?iabuvi? papro?iais, taip pat gali b?ti potencialiai labai prieštaringi ar net pavojingi. J? žem?s ar prot?vi? dvasi? garbinim? sunku atskirti nuo pagonišk? vaizdini? ir politeizmo. Pavyzd?, kaip lengva pasiklysti, deja, pateik? pats Vatikanas per Amazonijos sinod?. Kalb?ta, žinoma, apie Pa?amamos statul?, kuri buvo pristatyta kaip tariama Mergel?s Marijos statula. Laikantis tos pa?ios linijos, galima teigti, kad plunksnuotoji gyvat? Ketsalkoatlis yra Kristaus fig?ra. Kvetzalkoatlio mitologijoje esama tam tikr? pasiaukojimo d?l žmonijos motyv?, kuriuos, vadovaujantis „pachamamos” aiškinimo dvasia, b?t? galima skaityti kaip Kryžiaus aukos alegorij?. Ta?iau tai ?manoma tik tuo atveju, jei sutiksime, kad visos pasaulio religijos pasakoja t? pa?i? istorij? ir kad Ketzalkoatlis, Pa?amama, J?zus Kristus, Dievo Motina – tai tiesiog skirtingi vietiniai tos pa?ios „nepažinios tikrov?s” „vardai”. Jei amazoni? liturgija tur?t? tokios ideologijos element?, ji gal?t? b?ti tiesiog stabmeldiška.
Neaišku, kiek laiko gali užtrukti Amazon?s apeigynas. Kolumbijos Florencijos vyskupas Omaras de Jesus Mejia Giraldo, kuris 2023 m. kov? kartu su kitais savo šalies hierarchais susitiko su Popiežiumi ir svarbiais kurijos pareig?nais vizito ad limina Apostolorum metu, kalb?jo apie ilg? laik?. Pasak vyskupo, Pranciškus paragino Kolumbijos vyskupus t?sti darb? prie Amazon?s apeigyno, bendradarbiaujant su kitais Amazon?s regiono vyskupais; ta?iau hierarchas primin?, kad darbas prie Zairo apeigyno iš viso truko 27 metus. Tod?l, pabr?ž? jis, galima sakyti, kad darbas prie Amazon?s apeigyno yra tik prad?tas.
Maj? apeigos. Liturginis diakon? žmon? vaidmuo ir pasaulio element? garbinimas
Pažangesnis darbas atliekamas Meksikos ind?n? apeigyne, atsižvelgiant ? maj? kult?r?. Žinomas kaip maj? arba maj? apeigynas, jis sukurtas remiantis dešimtme?ius kaupta patirtimi piet? Meksikos San Kristobalio de las Kasaso vyskupijoje. Ši vyskupija gars?ja itin dideliu skai?iumi nuolatini? diakon?, kurie jau anks?iau buvo rengiami vedusiais kunigais. Maj? liturgijoje, kurios projektas jau žinomas ir pateiktas Vatikanui, nuolatiniai diakonai atlieka didžiul? vaidmen?, kaip ir j? žmonos, kurios tarsi savaime laikomos asmenimis, turin?iais ypating? teis? ? ?vairius aktyvius liturginius vaidmenis. Be to, maj? liturgijoje yra daug vietin?s kult?ros element?, kuriuos sunku interpretuoti ne pagoniškame kontekste: tai pasakytina ir apie prot?vi? garbinim?, ir vis? pirma apie žem?s kaip gyvosios deiv?s traktavim?, taip pat v?jo, vandens ar kit? stichij? personifikavim?. Ar Šventasis Sostas pateiks palanki? nuomon? d?l jam atsi?sto maj? ritualo projekto, ar šis dalykas dar bus perdarytas, nežinome.
Ind?n? apeigas, arba Bažny?ios liturgijos vienyb?s naikinim?
Tiek amazoni?, tiek maj? apeigos, tiek ir kitos galimos naujos vietin?s apeigos puikiai atitinka sinodin?s Bažny?ios vizij?. Specifin? regionin? liturgija, šven?iama nesuprantama to regiono žmon?ms kalba, su neaiškiomis pašalie?iams apeigomis, su ikikrikš?ionišk?j? tradicij? elementais – juk tai tinkama liturgija atomizuotai, itin ?vairialypei Bažny?iai, kuri atsisako vienyb?s vardan ypatingumo triumfo. Po Vatikano II Susirinkimo Bažny?ia atsisak? lotyn? kalbos, kuri anks?iau vienijo katalikus beveik visame pasaulyje. Sinodo proceso vaisius gali b?ti tolesnis ?jimas tuo pa?iu vienijan?io principo nuvertinimo keliu. Sinodinis „vienyb?s ?vairov?je” principas, kuriuo iškeliamas bet koks partikuliarizmas, net doktrininis partikuliarizmas, sudaro pernelyg palanki? dirv? liturginei sklaidai gil?ti.
Traditionis custodes – veiksminga revoliucijos priemon?
Š? liturgin? partikuliarizm? patvirtina ir Pranciškaus poži?ris ? Tridento liturgij?. 2007 m. Benediktas XVI, paskelbdamas motu proprio Summorum pontificum, pareišk?, kad Bažny?ioje egzistuoja dvi vienos Romos apeigyno apraiškos, ir išreišk? nor?, kad jos viena iš kitos semt?si patirties. Galutinis tokio samb?vio rezultatas gal?t? b?ti liturgin?s vienyb?s atk?rimas Mišiolu, kuris išvalyt? reformuot?j? Mišiol? nuo to, kas revoliucinga, atkurt? jo t?stinum? su Tradicija ir taip ?gyvendint? tikr?sias Susirinkimo t?v? intencijas, išreikštas dokumente Sacrosanctum concilium. Pranciškus 2021 m. Traditionis custodes paskelb?, kad Romos apeigynas turi tik vien? form? ir tai yra naujoji forma; visi tur?t? j? priimti. Nors teoriškai atrodo, kad taip einama link universalizmo, praktiškai tai turi priešing? poveik?. Norint pasiekti Pranciškaus liturgin? vienyb?, iš tradicin?s liturgijos išaugusios bendruomen?s tur?t? ištirpti, o tradicin? liturgij? tur?t? visiškai atmesti visi Bažny?ios nariai. Tai netinkama ir ne?manoma, o tai reiškia, kad – priešingai Benedikto ketinimams – Bažny?ios liturgija taps vis labiau susiskaldžiusi.
Solve et coagula (tirpsmo ir kreš?jimo)
Tokia raida išplaukia iš pa?ios revoliucini? proces? ir j? tiksl? logikos. Revoliucinei epochai, sutartinai prasid?jusiai 1789 m., b?dingas gr?žimas prie genties, arba kitaip tariant: prie barbariško gentainizmo. Visiškas atsisakymas universalizmo principo, kur? atrado graik? filosofija, ištobulino Roma, iki idealo atved? krikš?ionyb?. Kiekvienas turi savo ties?, – taip skamba postmodernizmo credo, – ir b?tent taip atrodyt? šiuolaikin? Katalik? Bažny?ia. Visa, kas joje universalistiška, tur?t? b?ti ?veikta ir paversta partikuliarizmu.
Žinoma, ne tam, kad tokia išlikt? amžinai. Tai paaiškina vokie?i? filosofo Heraklito iš Efezo perimta Ny??s (Nietzsche’s) koncepcija apie istorijos rat?; Ny??s mintis, ypa? išpl?tota Martino Heideggerio, tapo savotiška dabarties intelektualine sistema. Nietzsche’s ir Heideggerio istorijos eigos periodizacija numato ciklin? stabilum?. Nietzsche’s koncepcij? traktuojant netradiciškai, kaip tai daro postmodernioji mintis, galima teigti, kad atomizacija turi b?ti pereinamasis etapas tarp vienos civilizacin?s formos nuosmukio ir kitos atsiradimo. Apie tai savaip, kaip apie s?moning? proces?, byloja du gerai žinomi mason? š?kiai. Solve et coagula – „tirpsmo ir kreš?jimo”; ordo ab chao, tvarka iš chaoso. Ne?manoma pastatyti Antikristo Bažny?ios, jei Kristaus Bažny?ia stovi norimoje vietoje. Antikristo Bažny?i? galima pastatyti tik ant katalikiškosios Bažny?ios griuv?si?. Štai kod?l reikalingas Bažny?ios ištirpimas – mason? ištirpdymo proceso padarinys; štai kod?l reikalingas chaosas. Nietzsche’s-Heideggerio postmodernistin?s „savos tiesos”, visiškai panardintos ? vietines tradicijas, st?mimo proces? turi vainikuoti koaguliacija, naujos iškreiptos sistemos ?vedimas.
Zeitgeist, arba piktosios dvasios valdžia
Ne visi, kurie prid?jo rank? prie šios monumentalios Antikristo bazilikos statybos, yra s?moningi išdavikai. Daugel? j? tiesiog užvald? didieji civilizacijos procesai, vykstantys jau dešimtme?ius ar net šimtme?ius. D?l visiško dvasinio dominavimo labai sunku išsivaduoti iš ši? proces? ?takos: jiems pasiduoda net didieji. Zeitgeist, laiko dvasia, n?ra tuš?ias Hegelio išradimas: tai realiai egzistuojan?io reiškinio apib?dinimas, kolektyvinis ?sitikinimas, kad dabar daikt? eigai reikia suteikti vienoki?, o ne kitoki? krypt?. Pra?jusio šimtme?io dvasi? suformavo Bažny?ia, t. y. netiesiogiai pats Kristus. Jis buvo Vakar? civilizacijos Viešpats; ? j? buvo nukreiptos visos kolektyvin?s taut? ir visuomeni? pastangos. Ta?iau revoliucionieriai nuvert? Krist? ir pasodino save ? jo sost?. Jau du šimtus met? žmogus, sakantis Dievui „ne”, vis spar?iau pasiduoda savo sugedusiai prigim?iai. Sugedimo šaltinis yra velnias. Taip hegeliškasis Zeitgeist praktiškai tampa Der böse Geist, pikt?ja dvasia. B?tent jam tarnauja modernyb? ir juo seka tie, kurie nereflektuodami prisijungia prie kolektyvin?s valios, kurian?ios civilizacijos raidos krypt?.
M?s? tikslas ir uždavinys – sustabdyti naikinimo proces?. Išgelb?ti tai, k? galima išgelb?ti, – ir atkurti tinkam? daikt? tvark?. Tai nebus ordo ab chao, masoniška tvarka iš chaoso. Tai bus ordo ab Christo, tvarka iš Kristaus. Juk Jis pats apie save sako: „Aš esu Alfa ir Omega, Pirmasis ir Paskutinis, Pradžia ir Pabaiga. Kristus yra „galutin? tvarka”. Amazon?s ir maj? liturgijos, sinod? šališkumas ir vienyb?s išsklaidymas – visa tai yra ?rankiai revoliucijos, š?toniškojo Zeitgeist rankose, kuriais siekiama atstumti Alfos ir Omegos triumf?. Ir vis d?lto Kristus vis tiek užgesins netvark? „savo burnos kv?pavimu ir pavers j? niekais savo at?jimo apreiškimu”. B?kime Jo bendradarbiai.
JS pagal www.pch24.pl