Vakarai yra erdv?je ir laike ?sišaknijusi civilizacija, besiskirianti nuo vis? kit? d?l savo universalaus pašaukimo. Vakarai serga, bet jie n?ra blogi. Jie gali atsigauti nuo patologin?s b?kl?s, kurioje yra atsid?r?. Gydymas – tai gr?žimas ? sveik? b?sen?, kuri? jie patyr? savo istorijos aušroje, kai gim? krikš?ioniškoji Europa. Dievui viskas ?manoma (Mt 19, 26), – rašo profesorius Roberto de Mattei.
L?ktuvo, kuriuo keliavo „Wagner Group” vadovas Jevgenijus Prigožinas, sunaikinimas pasaulio žiniasklaidoje suk?l? beveik tiek pat triukšmo, kiek prieš du m?nesius bandymas sukilti prieš V. Putin?. Abiem atvejais ?vykiui paaiškinti buvo iškeltos pa?ios išradingiausios hipotez?s. Yra toki?, kurie l?ktuvo susprogdinim? priskiria ne rusams, o ukrainie?iams arba amerikie?iams. Kiti ?sitikin?, kad l?ktuve buvo Prigožino antrininkas, o pats Prigožinas teb?ra gyvas Afrikoje. Yra ir toki?, kurie abejoja sprogimu, teigdami, kad viskas buvo surežisuota taip, kad Prigožinas dingt?, o Putinas gal?t? pademonstruoti savo gali?. Pasaulyje, kuriame ant tikrov?s uždedami skirtingi pasakojimai, sukuriantys ni?raus netikrumo atmosfer?, kur nieko negalima aiškiai ir galutinai teigti, hipotez?, kad Prigožin? nužud? Putinas iš keršto, atrodo pernelyg akivaizdi ir normali. Mes taip pripratome prie to, kas „nenormalu”, kad tai, kas „normalu”, mums atrodo pernelyg banalu. Dažnai tod?l, kad ?vykiai mums atrodo prieštaringi, chaotiški.
Šiandien Rusijoje ir pasaulyje login? tvarka pasikeit?. Neracionalumas triumfuoja, kaip mat?me birželio m?nes? V. Prigožino mestame išš?kyje V. Putinui – taip pat ir tame, kaip V. Putinas nor?jo nubausti savo oponent?. V. Putinas patvirtino, kad Vakar? viešosios nuomon?s akyse jis yra negailestingas diktatorius – dar daugiau, jis pažeid? pusiau diktat?ros, kurios dalimi yra, taisykles.
Rusijoje vyksta konfliktas, kur? toks mokslininkas kaip O. Stefano Caprio vadina gopnik?, gatv?s bandit?, kaip sakydavo sovietme?io mafijos žargonu, karu. Pusiau raštingi žmon?s sutinka su žmogžudyste, bet ne su tam tikro žodžio, kuris laikomas šventu, pažeidimu. Pasak kitos politolog?s Nonos Michelidz?s, razborka (gauj? karas), kurioje Putinas yra vienas iš veik?j?, nusprend? atleisti Prigožinui. Atrodo, kad šeimininkas Kremliuje nesilaik? duoto žodžio, pažeisdamas žaidimo s?lygas. O kadangi Rusij? valdo nusikalstamo pasaulio ?statymai, tai šalyje sukels nauj? chaos? ir konflikt?.
Putinas tur?jo pasi?sti žini? – ne tiek Vakarams, kiek BRICS šali? (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Piet? Afrikos Respublika) aukš?iausiojo lygio susitikimui, kuris prasid?jo Johanesburge rugpj??io 23 d., išpuolio dien?. Aukš?iausiojo lygio susitikime tur?jo b?ti nuspr?sta, k? ?sileisti ? klub?. BRICS yra tarptautin? organizacija, kurioje dominuoja Rusija ir Kinija, siekianti sukurti ekonomin? ir politin? gali?, kuri b?t? opozicija Vakarams. V. Putinas negal?jo asmeniškai dalyvauti aukš?iausiojo lygio susitikime d?l Tarptautinio baudžiamojo teismo išduoto arešto orderio. Tod?l jis nusiunt? pranešim?, kuriame kar? Ukrainoje apib?dino kaip neokolonializmo išraišk?, taip kalb?damas apie Vakarus, o ne apie Rusijos invazij?. Atrodo, kad logika ?ia visiškai priešinga. Daniel Hannan rugpj??io 26 d. laikraštyje „Telegraph” primin?, kad 1916 m. Vladimiras Leninas paraš? gars?j? pamflet? „Imperializmas kaip aukš?iausia kapitalizmo stadija”, kuriame išd?st? socialin? ir politin? vizij?, kuri, atrodo, ?kv?p? BRICS grup?. Leninui imperializmas – tai kapitalizmas, pasiek?s toki? raidos stadij?, kai ?sitvirtino monopolij? ir finansinio kapitalo dominavimas, kai pasaulis prad?tas dalyti tarptautiniams trestams ir kai visas žem?s plotas padalytas didžiosioms kapitalistin?ms šalims. Lenino politin? filosofija, apibendrinusi ir išpopuliarinusi K. Marks?, paplito visame pasaulyje, o Rusijoje ir kitur jos laikosi tie, kurie Vladimir? Putin? laiko kovos su globaliais ir imperialistiniais Vakarais didvyriu.
Tuo tarpu politinis, ekonominis ir karinis Vakar? žlugimas b?t? didesn? katastrofa nei Romos imperijos žlugimas. Tada Bažny?ia sukrikš?ionino barbar? tautas ir taip dav? pradži? viduramži? krikš?ioniškajai civilizacijai. Šiandien pati Bažny?ios vadovyb? prisideda prie visuomeni? nukrikš?ioninimo darbo. Tai, kas pasirodys horizonte, nesvarbu, ar tai bus Eurabija, ar Eurazija, bus susij? su nacionalini? valstybi? pabaiga, Katalik? Bažny?ios išnykimu, vis? civilizacijos p?dsak? ištrynimu ir pasaulio nugrimzdimu ? barbarizm?, daug žiauresn? už bet kok? istorijoje žinom? barbarizm?.
Štai kod?l Putino ir Xi Jinpingo raginimai sukurti nauj? pasaulio tvark? turi b?ti atmesti. J? tikslas – ne daugiapolis pasaulis, o Rusijos ir Kinijos hegemonija kult?riškai ir materialiai pažeist? Vakar? atžvilgiu. Didžiausi Vakar? priešai yra tie, kurie pasiduoda šioms paskatoms, „hibridinio karo”, d?l kurio žmon?s praranda realyb?s jausm?, aukos.
Vakarai n?ra globalistinis elitas ar anglakalbis lobizmas. Tai erdv?je ir laike ?sišaknijusi civilizacija, kuri skiriasi nuo vis? kit? d?l savo universalaus pašaukimo. Vakar? ir Europos pavyzdžiai yra j? ?k?r?jai: Pranc?zijos karalius šventasis Liudvikas, Kastilijos šventasis Ferdinandas, Portugalijos šventoji Elžbieta, Anglijos šventasis Edvardas, Škotijos šventoji Margaret?, imperatorius Henrikas, Vengrijos šventieji Stefanas ir Elžbieta, Šv. Vaclovas Bohemijos, šventasis Erikas Švedijos, šventasis Olafas Norvegijos, šventasis Vladimiras Kijevo ir daugelis kit? krikš?ioni? kunigaikš?i?, kurie savo tautoms troško ne tik materialini?, bet ir antgamtini? g?rybi?, paklusdami Dievo ir Bažny?ios ?statymams.
Visa viduramži? visuomen? darniai derinosi prie nat?ralios tvarkos, kuri? Dievas pareng? kurdamas visat?, ir prie antgamtin?s tvarkos, prasid?jusios su Atpirkimu ir inicijuotos Bažny?ios. Tai buvo didinga civilizacija, l?tai, bet galingai iškilusi iš barbariškojo amžiaus griuv?si?, veikiama prigimtini? ir antgamtini? j?g?, kurias veik? pakrikštyti ir Kristui atsidav? žmon?s. Vakarai buvo Vakarai prieš revoliucij?, nes humanizmas ir protestantizmas prad?jo savo sugedimo darb?. Negalima painioti su jo dekadansu, krize, kult?riniu ir moraliniu silpnumu.
Vakarai serga, bet jie n?ra blogi. Jis gali atsigauti nuo patologin?s b?kl?s, kurioje yra atsid?r?s. Gydymas – tai gr?žimas ? sveik? b?sen?, kuri? jis patyr? savo istorijos aušroje, kai gim? krikš?ioniškoji Europa. Dievui viskas ?manoma (Mt 19, 26). Chaoso laikais užteks tik nedaugelio žmoni?, kurie visiškai atsilieps ? Dievo malon?s veikim?, kad atgimt? niekada neišnykusi civilizacija, kad svajon? tapt? tikrove.
Roberto de Mattei
JS pagal www.pch24.pl