Gim? 1385 m. Kapistrane, Sulmonos vyskupijoje, Italijoje; mir? 1456 m. spalio 23 d. Jo t?vas atvyko ? Neapol? Liudviko Anžu traukiniu, tod?l manoma, kad buvo pranc?ziško kraujo, nors kai kurie teigia, kad jis buvo vokie?i? kilm?s. Anksti mirus t?vui, Jono išsilavinim? ?gijo motina. Iš pradži? ji j? mok? namuose, o paskui išsiunt? studijuoti teis?s ? Perudž?, kur jam puikiai sek?si pas žym? teisinink? Pietro de Ubaldis.
1412 m. Neapolio karalius Ladislovas, kuris tuo metu vald? š? Šventojo Sosto miest?, paskyr? j? Perudžos gubernatoriumi. B?damas gubernatoriumi, jis kovojo su pilietine korupcija ir kyšininkavimu. 1416 m. prasid?jo karas tarp Perudžos ir Malatestos. Jonas buvo pasi?stas kaip ambasadorius pasi?lyti taikos Malatestai, ta?iau šis j? ?met? ? kal?jim?. B?tent kalinimo metu jis prad?jo rim?iau m?styti apie savo siel?. Galiausiai jis nusprend? atsisakyti pasaulio ir tapti pranciškon? vienuoliu d?l sapno, kuriame mat? švent?j? Prancišk? ir buvo jo ?sp?tas stoti ? pranciškon? ordin?. Prieš pat prasidedant karui Jonas ved? turting? poni? iš Perudžos, bet kadangi santuoka nebuvo sudaryta, jis gavo leidim? ?stoti ? vienuolyn?, k? ir padar? 1416 m. spalio 4 d.
Dav?s ?žadus, jis pateko ? šventojo Bernardino iš Sienos ?tak?, kuris j? mok? teologijos: jo bendramokslis buvo šv. Bernardino pamokslavimo kelion?se, kad išstudijuot? jo metodus, o 1420 m., dar b?damas diakonu, pats gavo leidim? pamokslauti. Ta?iau jo apaštališkasis gyvenimas prasid?jo 1425 m., jau pri?mus kunigyst?s šventimus. Nuo to laiko iki pat mirties jis nepaliaujamai dirbo d?l siel? išganymo.
Jis apkeliavo vis? Italij?; jo klausytis ateidavo tokios didel?s minios žmoni?, kad dažnai tekdavo pamokslauti viešose aikšt?se. Jo pamokslavimo metu visi verslai sustodavo. Vien? kart? Brešos mieste jis pamokslavo šimto dvidešimt šeši? t?kstan?i? žmoni? miniai, atvykusiai iš vis? kaimynini? provincij?. Kit? kart? per misij? pas j? buvo atvesta daugiau kaip du t?kstan?iai ligoni?, kad jis juos paženklint? kryžiaus ženklu – tokia didel? buvo jo, kaip ligoni? gydytojo, šlov?.
Kaip ir šventasis Bernardinas Sienietis, jis labai propagavo pamaldum? ? švent?j? J?zaus vard? ir kartu su šiuo šventuoju d?l šio pamaldumo buvo apkaltintas erezija. Šitaip vykdydamas savo apaštališk?j? darb?, jis aktyviai talkino šventajam bernardinui reformuojant pranciškon? ordin?. 1429 m. Jonas kartu su kitais observant? broliais buvo iškviestas ? Rom? d?l kaltinimo erezija, o jo bendražygiai pasirinko j? ginti j? byl?; kardinol? komisija brolius išteisino.
Po to popiežius Martynas V suman? suvienyti Mažesniuosius brolius konventualus ir observantus. 1430 m. Asyžiuje buvo sušaukta abiej? pranciškon? ordin? generalin? kapitula. Susivienijimas ?vyko, ta?iau jis truko neilgai. Kitais metais Bolonijoje ?vyko observant? kapitula, kuriai vadovavo Jonas. Pasak Gonzagos, maždaug tuo metu Jonas buvo paskirtas observant? generaliniu komisaru, ta?iau Holzapfelio s?raše (Manuale Hist. Ord. FF. Min., 624-5) jo pavard? tarp komisar? ir vikar? iki 1443 m. nefig?ruoja. Ta?iau b?tent jo d?ka 1438 m. generaliniu vikaru buvo paskirtas bernardinas. Netrukus po to, lankydamasis Pranc?zijoje, jis susipažino su šventuoju Koletu, Antrojo pranciškon? arba klarisi? ordino reformatoriumi, kurio pastangoms visiškai pritar?. Jis dažnai dirbo Šventojo Sosto ambasadose.
1439 m. jis buvo pasi?stas legatu ? Milan? ir Burgundij?, kad pasipriešint? antipopiežiaus Felikso V pretenzijoms; 1446 m. buvo išvyk?s su misija pas Pranc?zijos karali?; 1451 m. imperatoriaus prašymu išvyko apaštališkuoju nuncijumi ? Austrij?. Per savo nunciat?ros laikotarp? Jonas lank?si visose imperijos dalyse, pamokslaudamas ir kovodamas su husit? erezija; jis taip pat lank?si Lenkijoje Kazimiero IV-ojo, kaip Lenkijos karaliaus, I-ojo, kaip Lietuvos didžiojo kunigaikš?io, prašymu.
1454 m. jis buvo pakviestas ? Frankfurto seim?, kad pad?t? šiam susirinkimui svarstyti kryžiaus žygio prieš turkus Vengrijai gelb?ti klausim?; ir ?ia jis taip pat buvo pagrindinis veik?jas. Kai kryžiaus žygis iš tikr?j? vyko, Jonas lyd?jo gars?j? Hunyad? per vis? kampanij?: dalyvavo Belgrado m?šyje ir vadovavo kairiajam krikš?ioni? kariuomen?s sparnui prieš turkus.
1694 m. jis buvo paskelbtas palaimintuoju, o 1724 m. kanonizuotas. Paraš? daug knyg?, daugiausia nukreipt? prieš to meto erezijas.
Belgrado apgultis
Ta?iau dar nesp?jus surinkti ši? paj?g?, ? Belgrad? atvyko Mehmedo II invazin? kariuomen? (ankstyvaisiais duomenimis, 160 000 vyr?, naujesniais tyrimais – 60-70 000). 1456 m. liepos 4 d. prasid?jo apgultis. Szilágyi gal?jo pasikliauti tik 5-7 t?kst. vyr? paj?gomis pilyje. Mehmedas apgult? ?reng? ant kyšulio kaklo ir birželio 29 d. prad?jo apšaudyti sienas. Jis išd?st? savo vyrus trimis dalimis. Rumelijos (t. y. Europos) korpusas tur?jo didži?j? dal? iš jo 300 patrank?, o likusi? dal? – jo laivynas, kur? sudar? apie 200 upi? laiv?.
Rumelijos kariai buvo išd?styti dešiniajame sparne, o Anatolijos korpusas – kairiajame. Viduryje buvo sultono asmens sargybiniai, jani?arai ir jo vadaviet?. Anatolijos korpusas ir džanisarai buvo sunkiosios p?stinink? kariuomen?s. Mehmedas savo upi? laivus daugiausia išd?st? ? šiaur?s vakarus nuo miesto, kad patruliuot? pelk?se ir užtikrint?, jog tvirtov? neb?t? sustiprinta. Jie taip pat steb?jo Sav? pietvakariuose, kad p?stininkai nepersekiot? Hunyadi kariuomen?s. Dunoj? rytuose saugojo sultono lengvosios kavalerijos korpusas spahi, kad b?t? išvengta apsupimo iš dešin?s.
Kai Hunyadi apie tai sužinojo, jis Vengrijos pietuose rinko papildomus lengvosios kavalerijos b?rius kariuomenei, su kuria ketino nutraukti apgult?. Nors palyginti nedaug jo bi?iuli? kilming?j? buvo pasireng? suteikti darbo j?gos, valstie?iai tai padaryti buvo pasireng? su kaupu. Jon? Kapistran? Vatikanas pasiunt? ? Vengrij? pamokslauti prieš eretikus, pavyzdžiui, graik? ortodoksus, ir skelbti kryžiaus žygio prieš osmanus. Jam pavyko surinkti didel?, nors ir prastai apmokyt? bei apr?pint? valstie?i? kariuomen?, su kuria jis išvyko ? Belgrad?. Jis ir Hunyadi keliavo kartu, bet vadovavo atskirai. Tarp j?dviej? buvo maždaug 40 000-50 000 vyr?.
Gyn?j? persvara daugiausia r?m?si gr?smingos Belgrado pilies, kuri tuo metu buvo viena geriausiai ?rengt? Balkanuose, tvirtumu. Kadangi po Angoros m?šio 1404 m. despotas Stefanas Lazarevi?ius Belgrad? paskyr? Serbijos despotijos sostine, buvo atlikti dideli darbai, kad nedidel? sena bizantiška pilis tapt? atsparesne tvirtove. Kadangi tik?tasi osman? antpuoli? po to, kai jie atsigavo po dideli? pralaim?jim? prieš mongolus, buvo panaudotos pažangios bizantišk? ir arabišk? tvirtovi? statybos technologijos, išmoktos seldžiuk? ir osman? karini? konflikt? laikotarpiu nuo XI a. vidurio.
Pilis buvo suprojektuota sud?tingos formos su trimis gynybos linijomis: vidin? pilis su r?mais ir didžiuliu donžonu, aukštutinis miestas su pagrindin?mis karin?mis stovyklomis su keturiais vartais ir dviguba siena ir žemutinis miestas su katedra miesto centre ir uostu prie Dunojaus. Ši statyb? pastanga buvo vienas sud?tingiausi? viduramži? karin?s architekt?ros pasiekim?. Po apgulties vengrai sutvirtino šiaurin? ir rytin? pus? papildomais vartais ir keliais bokštais, iš kuri? vienas, Nebojsos bokštas, buvo skirtas artilerijai.
1456 m. liepos 14 d. Hunyadi su savo flotile Dunojumi atplauk? ? visiškai apsupt? miest?, o Osman? laivynas stov?jo prie Dunojaus up?s. Liepos 14 d. jis pralauž? laivyno blokad?, nuskandindamas tris dideles osman? galeras ir paimdamas ? nelaisv? keturis didelius ir 20 mažesni? laiv?. Sunaikin?s sultono laivyn?, Hunyadi gal?jo gabenti ? miest? savo karius ir labai reikaling? maist?. Taip pat buvo sustiprinta tvirtov?s gynyba.
Ta?iau Mehmedas II nenor?jo nutraukti apgulties ir po savait? trukusio smarkaus artilerijos bombardavimo tvirtov?s sienos keliose vietose buvo pralaužtos. Liepos 21 d. Mehmedas II ?sak? surengti plataus masto puolim?, kuris prasid?jo saul?kaitoje ir t?s?si vis? nakt?. Apsiautusi kariuomen? užtvind? miest?, o tada prad?jo tvirtov?s puolim?. Kadangi tai buvo lemiamas apgulties momentas, Hunyadi ?sak? gyn?jams m?tyti derv? ir kitas degias medžiagas, o paskui jas padegti. Netrukus liepsn? siena atskyr? mieste kovojusius jani?arus nuo j? bendražygi?, bandžiusi? prasiveržti pro spragas ? viršutin? miest?.
?nirtingas m?šis tarp apsupt? jani?ar? ir Szilágyi kari? viršutiniame mieste pakrypo krikš?ioni? naudai, ir vengrams pavyko atremti nuožm? puolim? iš už sien?. Miesto viduje lik? jani?arai buvo išžudyti, o osman? kariai, band? prasiveržti ? viršutin? miest?, patyr? dideli? nuostoli?. Kai vienam osman? kareiviui beveik pavyko užkelti sultono v?liav? ant bastiono viršaus, vengr? riteris j? sugrieb? ir jie kartu nusirito nuo sienos.
Kit? dien? ?vyko kai kas netik?to. Kai kuriais duomenimis, valstie?iai kryžiuo?iai prad?jo spontanišk? akcij? ir privert? Kapistran? ir Hunyad? pasinaudoti susidariusia pad?timi. Nepaisant Hunyadi ?sakym? gyn?jams nebandyti pl?šti osman? pozicij?, kai kurie daliniai išlindo iš nugriaut? pylim?, už?m? pozicijas priešais osman? linij? ir ?m? persekioti priešo karius. Osman? speigai (provincijos kavalerija) nes?kmingai band? išsklaidyti persekiojan?ias paj?gas. Prie už sienos esan?i?j? tuojau pat prisijung? daugiau krikš?ioni?. Tai, kas prasid?jo kaip pavienis incidentas, greitai peraugo ? plataus masto m?š?.
Jonas Kapistrano iš pradži? band? ?sakyti savo vyrams gr?žti ? sienos vid?, bet netrukus atsid?r? maždaug 2 000 kryžiuo?i? apsuptyje. Tada jis ?m? juos vesti link osman? linij?, šaukdamas: „Viešpats, kuris padar? pradži?, pasir?pins ir pabaiga!”
Kapistranas ved? savo kryžininkus ? osman? užnugar? per Savos up?. Tuo pat metu Hunyadi prad?jo desperatišk? puolim? iš forto, kad užimt? patrank? pozicijas osman? stovykloje.
Nustebinti šio keisto ?vyki? pos?kio ir, kai kuri? kronikinink? teigimu, paralyžiuoti kažkokios nepaaiškinamos baim?s, osmanai puol? b?gti. Sultono asmens sargybiniai, kuriuos sudar? apie 5 000 jani?ar?, desperatiškai band? sustabdyti panik? ir atgauti stovykl?, ta?iau tuo metu ? neplanuot? m?š? ?sitrauk? ir Hunyadi armija, ir osman? pastangos tapo beviltiškos. Pats sultonas ?sitrauk? ? kov? ir viename m?šyje nukov? riter?, bet paskui gavo str?l? ? šlaun? ir neteko s?mon?s. Po m?šio vengr? raitininkams buvo ?sakyta praleisti nakt? už tvirtov?s sien? ir bud?ti, kad m?šis gal?t? b?ti atnaujintas, ta?iau osman? kontrataka taip ir ne?vyko.
Tamsos apgaubti osmanai skubiai atsitrauk?, 140 vežim? gabendami sužeistuosius. Jie pasitrauk? ? Konstantinopol?.
Ta?iau vengrai tur?jo brangiai sumok?ti už ši? pergal?, nes stovykloje prasid?jo maras, nuo kurio po trij? savai?i? (1456 m. rugpj??io 11 d.) mir? pats Jonas Hunyadi. Jis buvo palaidotas Transilvanijos sostin?s Gyulafehervaro (dabar Alba Julija) katedroje.
Kadangi apgulties metu tvirtov?s konstrukcija pasiteisino, vengrai papildomai sustiprino tvirtov?. Silpnesn?s rytin?s sienos, pro kurias osmanai prasiverž? ? viršutin? miest?, buvo sustiprintos Zindano vartais ir sunkiuoju Nebojsos bokštu. Tai buvo paskutiniai didieji tvirtov?s pakeitimai iki 1521 m., kai sultonas Süleymanas galiausiai j? už?m?.
Popiežius Kalikstas III ?sak? kasdien vidurdien? skambinti vis? Europos bažny?i? varpais, taip ragindamas tikin?iuosius melstis už miesto gyn?jus. Vidurdienio varp? skamb?jimo praktika tradiciškai siejama su tarptautiniu Belgrado pergal?s min?jimu ir popiežiaus Kaliksto III ?sakymu. Ta?iau daugelyje šali? (pavyzdžiui, Anglijoje ir Ispanijos karalyst?se) žinia apie pergal? pasiek? anks?iau nei ?sakymas, tod?l bažny?i? varp? skambinimas vidurdien? virto pergal?s min?jimu. Popiežius ?sakymo neatšauk?, ir katalik? bažny?ios iki šiol skambina vidurdienio varpais.
Ši pergal? 70 met? sustabd? osman? veržim?si ? katalikišk?j? Europ?, nors jie vykd? ir kitus ?siveržimus, pavyzdžiui, 1480-1481 m. už?m? Otranto miest?, o 1493 m. sureng? žyg? ? Kroatij? ir Štirij?. Belgradas ir toliau saugojo Vengrij? nuo osman? antpuoli?, kol 1521 m. tvirtov? atiteko osmanams.
Belgrado apgultis sustabd? Mehmedo II veržim?si ? Vidurio Europ?, Serbija ir Bosnija buvo prijungtos prie imperijos. D?l stipraus karinio pasipriešinimo Mehmedo užkariavimo bandymams Valachija, Krymo totori? chanatas ir galiausiai Moldavija buvo paverstos vasalin?mis valstyb?mis. Buvo kelios priežastys, kod?l sultonas tiesiogiai nepuol? Vengrijos ir kod?l po nes?kmingos Belgrado apgulties atsisak? minties žengti šia kryptimi. Nes?km? prie Belgrado rod?, kad imperija negal?s toliau pl?stis, kol Serbija ir Bosnija nebus paverstos saugia operacij? baze.
Be to, neabejotinai tam ?takos tur?jo ir didel? politin? bei karin? Vengrijos galia valdant Matui Korvinui. Be to, Mehmedo d?mes? blašk? dviej? pusiau nepriklausom? vasal? ? šiaur? nuo Dunojaus, kuriems jis band? suteikti didesn? valdži?, pasipriešinimas.
Nors d?l Hunyadi pergal?s prie Belgrado ir ilgalaikio jo politini? sprendim? palikimo (valdant Hunyadi ? valdži? at?jo Vladas III Impaleris ir Steponas III, o jis d?jo daug pastang?, kad ? sost? b?t? pasodintas jo s?nus Matijas) dr?sus Mehmedas II tapo kur kas mažesne gr?sme krikš?ionybei, jo pagrindin? svajon? – krikš?ioniškai užkariauti Konstantinopol? – taip ir liko ne?gyvendinta.
Hunyadi nusprend? nedalyvauti Konstantinopolio apgulties operacijoje, nes tuo metu buvo kariškai nepasireng?s kovoti su galinga Mehmedo kariuomene, o pasirinko ginti Vengrij? ir stiprinti Balkanus. Matijas nepritar? didžiojo karo su osmanais koncepcijai ir buvo pernelyg ?sitrauk?s ? politinius gin?us su Švent?ja Romos imperija ? Vakarus, kad gal?t? b?ti toks agresyvus karys, koks buvo jo t?vas, tod?l jo vaidmuo daugiausia apsiribojo savo teritorijos gynyba ir leido Balkan? lyderiams prisiimti pagrindin? kovos su Osman? imperija našt?.
Nors ?nirtingas pasipriešinimas ir veiksmingas Hunyadi vadovavimas užtikrino, kad dr?sus ir ambicingas Mehmedas Užkariautojas ? Europ? pateks tik iki Balkan?, sultonas jau sp?jo Osman? imperij? paversti viena iš labiausiai baim? kelian?i? galybi? Europoje (taip pat Azijoje) ilgus šimtme?ius. Didžioji Vengrijos dalis galiausiai buvo užkariauta 1526 m. Moha?o m?šyje. Osman? ekspansija ? Europ? gr?smingai t?s?si iki Vienos apgulties 1529 m., o Osman? valdžia Europoje išliko stipri ir kartais vis dar k?l? gr?sm? Vidurio Europai iki Vienos m?šio 1683 m.