Pranc?zijos parlamente svarstomas vadinamasis imigracijos ?statymas. Šia proga CSA institutas televizijos CNews užsakymu atliko apklaus?, kuri rodo, kad 80 proc. pranc?z? mano, jog daugiau migrant? netur?t? b?ti priimama.
Tuo tarpu parlamentas kei?ia centro dešini?j? dominuojamo Senato nuostatas, ribojan?ias imigracij?, ir daro visk?, kad visuomen?s nuomon?s labui parodyt?, jog kažk? daro, ta?iau taip, kad praktiškai nelabai kas pasikeist?. Imigracija yra ideologinis klausimas, kuriuo siekiama pakeisti visuomen? ir pertvarkyti j? pagal „daugiakult?riškumo” mad?. Imigracij? vis dar remia tik kraštutiniai kairieji ir žalieji.
2023 m. lapkri?io 12 d. paskelbtos CSA instituto apklausos duomenimis, didžioji dauguma pranc?z? (80 proc.) nepritaria nauj? migrant? pri?mimui ? šal?. ? klausim? – „Ar tur?tume priimti daugiau migrant? Pranc?zijoje?” – teigiamai atsak? tik 19 % (1 % neišreišk? nuomon?s). Kartu paaišk?jo, kad jaunimas ?ia yra „atviresnis” (31 %) imigracijos palaikymui, ta?iau tai lemia ne tik tam tikras jaunimo idealizmas, bet ir tam tikra „aukl?jimo terapija”, taip pat tai, kad šiame amžiaus tarpsnyje gerokai padid?ja pa?i? imigrant? palikuoni? dalis. Ta?iau ir ?ia 68 proc. apklaust?j? pasisako prieš imigracij?. 50-64 m. amžiaus grup?je 88 proc. pasisako prieš tolesn? imigracij?; vyresni? nei 65 m. amžiaus grup?je šis procentas sumaž?ja iki 83 proc.
Daugiausia „draug?” imigracija turi tarp kairi?j? šalinink?, ta?iau net ir ?ia pastebimi nesutarimai. Dauguma Jeano-Luko Mélenchono partijos „Sukilusi Pranc?zija” rink?j? nori priimti imigrantus (55 %), taip pat kaip ir Marine Tondelier žali?j? partijos šalininkai (52 %). Ta?iau jau su socialistais šis procentas sumaž?ja iki… 27 %. Nelabai stebina, kad 98 % Marine Le Pen Nacionalin?s vienyb?s rink?j? ir beveik… 100 % Erico Zemmouro Reconquista rink?j? pasisako prieš tolesn? imigracij?. Prezidentin?s stovyklos ir E. Macrono šalininkai yra prieš 81 proc.
Vyriausyb? sp?stuose
Tokie rezultatai daro didel? spaudim? parlamento nariams. Vyriausyb?s stovykla netgi patyr? pralaim?jim? parlamente – jos pasi?lymus kaip nepakankamus atmet? ir centro dešinieji Respublikonai (LR), ir Nacionalin? vienyb? (RN). Kairioji Nupes koalicija (žalieji ir maištautojai) taip pat buvo prieš, ta?iau iš priešing? pozicij?. Kairiesiems net sušvelnintas ?statymo tekstas pasirod? „pernelyg griežtas”. Ši stovykla, papras?iausiai tariant, kategoriškai atmeta bet kokias imigracijos ribojimo priemones. Su dešiniaisiais siejamas žinomas publicistas Jeanas Messiha (pagal kilm? Egipto krikš?ionis koptas) netgi teigia, kad kairiesiems „imigracija yra naujos tapatyb?s ženklas, kur?, anot j?, reikia ginti bet kokia kaina, net prieš didžiosios daugumos gyventoj? nuomon? ir šalies interesus”.
Respublikon? politikas ir Valstyb?s tarybos narys Patrickas Stefanini aiškina, kad Pranc?zijoje „jau daugel? met? susiduria dvi teorijos. Pirmoji, kurios laikosi nacionalin? stovykla, nurodo, kad kai kurie imigrantai smarkiai blogina saugumo pad?t? Pranc?zijoje, taip pat kaupia socialines ir ekonomines problemas, kurios kenkia visam šalies socialiniam modeliui. Antroji, kuri? gina „progresyvistai”, yra bandymas … paskandinti žuv?”. Stefanini priduria, kad kairieji remiasi tuo, jog n?ra ?rodyto ryšio tarp saugumo pablog?jimo ir imigracijos, nes to ne?rodo jokie statistiniai duomenys. Ta?iau jie negali, nes… „Pranc?zijoje etnin? statistika draudžiama”.
Kairi?j? šantažas tampa vis mažiau veiksmingas
Tod?l tie, kurie nurodo nusikalstamumo did?jimo ir imigracijos s?sajas, rizikuoja b?ti apkaltinti rasizmu, pvz. Kairi?j? diskursas veda ? pažinimo klystkelius ir primena garsi?j? tez?, kad jei faktai nesutampa su teorija, „tuo blogiau faktams”. Stefanini kalba apie „šios stovyklos veidmainyst?”, kuri taip dažnai remiasi mokslu, kad primint?, pavyzdžiui, klimatizmo ideologij?. Ta?iau abejoti imigracijos žalingumu daugelyje sri?i?, net kai pasirodo konkret?s tyrimai, šiai stovyklai beveik b?dinga. „Mums sakoma, kad jei nesiimsime klimato kaitos veiksm?, Žem? taps negyvenama. Ta?iau kai sakome, kad d?l imigracijos Pranc?zija tampa vis mažiau tinkama gyventi, su mumis elgiamasi kaip su Salemo raganomis”, – priduria Stefanini.
Tuo tarpu yra ir netiesiogini? duomen?. Pavyzdžiui, nepriklausomo statistikos instituto INSEE duomenys, kurie vis d?lto rodo, kad tarp nusikalt?li?, prekiaujan?i? narkotikais ir atliekan?i? bausm? ?kalinimo ?staigose yra akivaizdžiai daugiau atvyk?li? iš Šiaur?s Afrikos, Afrikos ? pietus nuo Sacharos, afgan? ir kt. Panašus neadekvatumas b?dingas ir mokyklos nelankymui ar nedarbui. Kairiesiems tokie duomenys yra Vakar? „strukt?rinio rasizmo”, kolonijin?s praeities ir pan. pavyzdys. Ta?iau, pavyzdžiui, Azijos šalys, ?skaitant ir kolonijines, padar? ekonomin? šuol? ir dabar gali tiesiogiai konkuruoti su Vakar? pasauliu.
Jeanas Messiha teigia, kad integracijos „sunkumai” „jokiu b?du nesusij? su odos spalvos klausimais, kurie yra rasizmo esm?, bet su sociologiniais ir kult?riniais veiksniais, kurie yra giliai strukt?riniai”.”Ši? sunkum? nepatyr?me Europos imigrant? (krikš?ioni?, žyd? ar netikin?i?j?), Kinijos ir Indokinijos imigrant? ir net Ryt? krikš?ioni? atveju, nes su jais mus siejo tam tikras civilizacinis artumas, kuris palengvino asimiliacij?.Tas pats pasakytina ir apie kai kuriuos imigrantus iš Šiaur?s Afrikos ir Afrikos ? pietus nuo Sacharos, kurie dar kolonijiniais laikais nusprend? tapti pranc?zais”, – rašo Messiha. Jo nuomone, problema daugiausia susijusi su nauj?ja musulmon? imigracija.
Pasimokykime iš Vakar? Europos klaid?
?ia ?domi dešini?j? apžvalgininko santrauka, kuri gali pasitarnauti ir kaip ?sp?jimas m?s? politikams. „Po penkiasdešimties met? migracijos patirties esame giliai ?sitikin?, kad ?sileid? šimt? žmoni? iš tam tikr? pasaulio region?, geriausiu atveju tik mažuma vis tiek ekonomiškai ir civilizuotai integruosis ? m?s? šal?”, – pažymi Messiha ir priduria, kad tokia situacija ilgainiui yra netvari. Jis primena, kad imigracija, ypa? iš tam tikr? pasaulio region?, turi b?ti „išskirtin?”. Pranc?zai pasiek? tok? etap?, kai turi alternatyv? – apsieiti be „inžinerijos ir medicinos talent?”, virtuv?s pagalbinink?, darbinink?, slaugytoj? arba susitaikyti su „legion? bandit?”, nusikalt?li? ir islamist? buvimu. Šios šalies atveju pakako 50 met? imigracijos.
Bogdanas Doboszas
JŠ pagal www.pch24.pl