Remk normali? žiniasklaid?
Ar Bažny?ia gerai daro, uždrausdama katalikams tapti masonais? Juk Masonija yra viena stipriausi? pasaulio organizacij?, turinti apie 5-6 milijonus nari?. Jai bus priklaus?, bene, visi Amerikos prezidentai. Harry Truman yra 33-jo laipsnio masonas. Daugelis dideli? ir ?taking? asmenybi? prisipaž?sta es? uol?s ir ištikimi masonai. Kiekvienoje šalyje aukšt?j? pareig?n? ir idealiausi? krašto pilie?i? eil?se rasi mason?. ?vairios mason? organizacijos kasmet vien tik Amerikoje skiria virš 9 milijon? doleri? labdaryb?s tikslams. Kod?l gi katalikas negal?t? tapti masonu? Argi Bažny?ia b?t? tokia siaura? Negi ji pavyd?t? masonams darbo, galios ir ?takos? Laikas nuo laiko mes girdim bals?, kad K. Bažny?ia smerkia ir ekskomunikuoja masonus. Tai ne tiesa, nes ši Bažny?ios bausm? skiriama ne masonams, bet katalikams, tampantiems masonais. 1738 metais popiežius Klemensas XII išleido dekret?, kuriame jis pasisako prieš Masonijos Konstitucij? ir nurodo priežastis, d?l kuri? katalikas negali b?ti masonu. Štai dekreto santrauka.
Pa?i? krikš?ionyb?s pagrind? griovimas
Masonijos religin? sistema si?lo abejingum? religinei tiesai ir neigia viršgamtin? pasaul?. Mat, Masonija yra ne tik brolija ar socialin? organizacija, kurioje buriasi geri ir malon?s žmon?s. Ne tik labdaryb?s s?junga, kuri r?pinasi senomis našl?mis, našlai?iais ir bendruoju visuomen?s g?riu. Ji turi aukštesni? tiksl?, kurie aiškiai apibr?žti dviejuose labai svarbiuose Masonijos veikaluose. Pirmasis: “Škot? Rito Masonijos Moral? ir Dogma” — Morais and Dogma of the Ancient and Accepted Scottish Rite of Freemasonry — paraše Albert Pike. Antrasis: “Masonijos Enciklopdija” — Encyclopedia of Freemasonry — paraš? Albert Mackey. Enciklopedijos antroji laida — (vol. 2’792) — sako: “Masonija yra religin? institucija”. Jei ji yra religin? institucija, tai turi tur?ti savo religin? sistem?. Kas gi yra ta Masonijos religin? sistema? ? š? klausim? atsakyti n?ra lengva, nes atsakymas priklauso prie vienos giliausi? Masonijos paslap?i?. Vienas didžiausi? mason? autoritet? taip rašo: “Didel? mason? mas? yra ty?ia klaidinama neteisingais sistemos aiškinimais… M?lynieji Mason? Laipsniai — The Blue Degrees — yra tik Šventyklos frontažas. Kandidatams ? masonus patiekiama m?s? simboli? dalis, bet tai n?ra m?s? noras, kad jie suprast? juos. Tikroji m?s? simboli? ir s?vok? prasm? yra suprantama tik Masonijos Princams.”
Visa mason? literat?ra yra persunkta mintimis apie dievyb?, religijos paslaptis apie sielos nemirtingum?, šventuosius simbolius, dorov?, apie vyriausius kunigus ir net duonos ir vyno konsekracij?. Bet visa šita suprantama ir aiškinama ne krikš?ioniška prasme. Masonija skelbia ir tvirtina kad ji turi savo rankose sen?j? religin? mitologij?, kuri kilo iš pirmojo dieviško apreiškimo, ?vykusio Egipte. “Iš Egipto šis apreiškimas pasklido po visas kitas tautas, buvo priimtas ir nudažytas krašto m?stysena ir papro?i? spalvomis. Graikijoje randame Ceres kult?, Romoje — Bona Dea. Žydai pasisavino šit? apreiškim?, išreikšdami j? savo ritualu ir papro?iais, sukurdami savit? religij?, kuri vis? valdži? ir moksl? atidav? ? kunig? ir levit? rankas. Masonija, kai ji tikrai ir teisingai suprantama ir aiškinama, yra gryniausioji pasaulio filosofija, saugiausias iždas, kuriame laikomos pirmojo apreiškimo didžiosios tiesos, atseit, vis? religij? tikrasis pagrindas.” (Morais and Dogma, p. 624).
O kur Kristus?
Vadinasi, šitoje sistemoje nebelieka vietos nei Kristui nei Krikš?ionybei. Kristus tampa vienas iš pranaš? ir reformatori?, lygus Sokratui, Platonui, Senekai ir Mahometui. Krikš?ionyb? — tai tik viena iš daugelio religij?, turinti šiek tiek tiesos ir nemaža klaid?. “Masonija iš vis? religij? renka, k? tik randa gero. Katalikyb? buvo didžiul? tiesa pirmuose amžiuose, bet v?liau susmuko ir išsigim?. Kilo Protestantizmas, pražydo ir nuvyto. Zoroaster mok? persus. Kinie?iai tur?jo Konfucij?. Mahometas nukreip? nuo pagonyb?s mahometonus. Kiekvienas tur?jo ties? saviems laikams, savo evangelij? ano meto žmon?ms. Jei kiti žmon?s ir šiandien pasitenkina tik pilnosios tiesos dalimi, kai kiti (vadinasi, masonai) pri?jo prie pilnosios tiesos visumos, nepasmerkime pirm?j?. Tai j? nelaim?: ne klaida. J? negalima persekioti: mums gaila j?. (Ibid. p. 525). Masonija yra dievyb?s garbinimas, kuriame gali dalyvauti kiekvienas: krikš?ionis, žydas, indas ir mahometonas”. “Toks galvojimo b?das — sako Leonas XIII — griauna bet kokios religijos pagrindus”. Masonija yra religin? sistema, kuri visas religijas sumala ? savo id?j? šiupin?. Ji paneigia viršgamtin? pasaul? ir skelbia tik nat?ral?j?, medžiagin?.
Gr?žkime ? žil? senov?
“Virš plataus ir gilaus žmoni? klaid? chaoso — rašo mason? autoritetas — švie?ia graži, rami ir skaisti žmogiškosios religijos šviesa, apreiškianti mums Diev?, begalin? m?s? vis? Gimdytoj?. Jis yra visagalis, tobulai išmintingas, teisingas, mylintis ir tobulai šventas. Virš šito chaoso guli išsities?s gražusis pasaulis, didžioji Dievo Biblija. Medžiagin? prigimtis (gamta) yra Biblijos Senasis Testamentas. Tie milijonai met?, prikrauti amžin? ties?, ilsisi po m?s? kojomis ir spinduliuoja amžina garbe virš m?s? galv?. Žmogaus prigimtis yra Naujasis Testamentas iš begalinio Dievo, kuris mums kiekvien? dien? atskleidžia nauj? puslap?… begalin? mylin?io Dievo gerum?, kuris visk? ? save suima ir visk? laimina… kas buvo, yra ir bus”. Graži, šventa poezija, pasakytume, jei ne viena mintis, kuri atveria tikr?j? prasm?: “Pradžioje visas pasaulis buvo viena Siela. Ji buvo viskas — viena su Laiku ir Erdve — begalin? taip, kaip ir jie.” (Ibid. p. 583).
Dažnai kalbama apie sen?j? saul?s, m?nulio ir žem?s element? garbinim?. Primityvioji mitologija keliama ? padanges ir tvirtinama, kad m?s? pirmieji t?vai dievyb? garbino kaip tik šituo b?du. Kitais žodžiais, Masonija gr?žta prie primityviosios mitologijos ir “po aštuoniolikos amži? bando atgaivinti pagoni? kult? ir papro?ius.” (Leonas XIII, “Humanum Genus”).
Kod?l katalikas negali b?ti masonu? D?l to, kad jis negali b?ti mahometonu, protestantu, pagonimi. Mat, masonija yra religija.
Tegul man gerkl? perpiaus
Masonija reikalauja priesaikos paslap?i? išlaikymui. Bažny?ia nesmerkia Masoni-jos d?l jos turim? paslap?i?. Eil? organizacij? turi paslap?i?. Bet Popiežius pasmerkia iškilming?j? mason? priesaik?, šaukian?i? Diev? liudininku be šventos ir svarbios priežasties. Tokia priesaikos forma — pagal Katalik? Bažny?i? — yra sunkus antrojo Dievo ?sakymo pažeidimas. Štai viena iš masonišk?j? priesaik?: “Aš… Didžiojo Pasaulio Architekto akivaizdoje iškilmingiausiai ir nuoširdžiausiai prisiekiu visada laikyti paslapt?, j? ištikimai saugoti ir neišduoti n? vienos dalel?s, kas man buvo, yra ar bus pasakyta. Už paslapties ar paslap?i? išdavim? mano bausm? bus nemažesn? už gerkl?s perpiovim? arba liežuvio išrovim? su šaknimis. Tegul man Dievas taip padeda.”
Visi masonai, priimdami Masonijos laipsnius, daro priesaikas. Aukštesni?j? laipsni? masonai ?sipareigoja skelbti Masonijos moksl?, klausyti jos ?statym? ir viršinink?. Katalik? Bažny?ia nesmerkia priesaikos, kada ji daroma Dievo garbei ar krašto gerovei teis?t? autoritet? akivaizdoje. Prisiekti be priežasties, šaukiant Diev? liudininku, yra Dievo švento vardo piktnaudojimas. Be to, prisiekiantysis turi žinoti priesaikos turin? ir galimybes jai ?vykdyti. Kaip jis gali pildyti priesaik?, jei jis nežino, k? prisiekia? Pagaliau, d?l “gerkl?s perpiovimo etc.” prisiekiantysis neturi jokios teis?s ? savo gyvyb? ir negali jos atiduoti ? kit? žmoni? rankas. Dievas yra gyvyb?s viešpats.
Bomba po religijos ir visuomen?s pamatais
Klemensas XII savo dekrete sako, kad Masonija ir kitos panašios organizacijos yra didelis pavojus kiekvienos valstyb?s saugumui ir pilie?i? gerovei. Leonas XIII paaiškina: “Masonijos apsisprendimas sugriauti religin? ir politin? santvark?, užaugusi? Krikš?ionyb?s prieglobstyje ir j? pakeisti nauja santvarka pagal mason? mint? ir principus yra pagrindinis Masonijos tikslas”. Nenuostabu, kad ir protestant? valdžios Olandijoje, Švedijoje ir Šveicarijoje 1738 metais uždraud? Masonij?. Neatsiliko n? Austrija. Soviet? Rusijoje mason? neliko n? žym?s. Ispanija suspendavo j? veikim?. Ir Hitleris buvo masonams neatlaidus: uždar? organizacij? centrus, susib?rim? vietas ir konfiskavo turt?.
Istorija liudija, kad šitie smark?s veiksmai prieš Masonij? tur?jo tam tikro pagrindo. Didžiojo politinio s?myšio dalis XIX-jo amžiaus Europoje, XX-jo amžiaus revoliucijos tiek Rusijoje tiek Meksikoje tenka priskirti masonams, kaip liudija prof. John Robinson, masonas, savo knygoje, vardu: “S?mokslo prieš visas Europos religijas ir valdžias ?rodymai” — Proofs of a Conspiracy against all the Relegions and Governments of Europe. “Kiekvienoje Europos šalyje, kur ?sisteig? Masonija, jos Lož?s buvo politin?s suirut?s verdantys katilai.”
The New York Times — 1913 met? vasario 23 — rašo: “Didžiojo Oriento (Vyriausioji Mason? Lož? Pranc?zijoje) tikslas yra sunaikinti kiekvien? religij?, o pirmiausia sutriuškinti Katalik? Bažny?i? Pranc?zijoje; nuversti nuo sosto nepalankius karalius ir ?steigti pasaulin? respublik?, kurioje mason? vyriausieji kunigai b?t? diktatoriais”. Kad šitas mason? nusistatymas nebuvo tik sentimentali svajon?, aiškiai parod? 1903-ji metai, kai naujieji Pranc?zijos ?statymai išvijo iš vis? mokykl? vienuolius ir prad?jo smaugti religijos ?tak? aukl?jime, moteryst?s klausimuose ir valdžios sluogsniuose. Amerikos masonams toks j? broli? pasišovimas Pranc?zijoje buvo labai piktinantis. Pasigirdo bals?, reikalaujan?i? išskirti Did?j? Orient? iš pasaulin?s mason? brolijos. Bet po kiek laiko jau anks?iau min?tasis Albert Pike, atsakydamas ? Leono XIII-jo enciklik? “Humanum Genus”, raš?: “Protestas (prieš Pranc?zijos masonus) man atrodo beprasmiškas. Mes esame masonai ir pripaž?stame pranc?zišk?j? mason? brolyb? Masonijos solidarumo vardan. Juk m?s? brolija yra tarptautin?.”
O kaip su Amerikos masonais?
Atrodyt?, kad jie, vadovaujami toki? žmoni?, kaip Harry Truman, McArthur, 33-jo laipsnio masonai, nepritart? Didžiojo Oriento fariziejiškam nusistatymui prieš katalikus. Bet Amerikoje, kaip ir Pranc?zijoje, yra daug ?rodym?, kad mason? tikslas visur pasilieka karo žygis prieš Katalik? Bažny?i? visišku Bažny?ios atskyrimu nuo Valstyb?s. 1921 metais “Naujasis Amžius” — The New Age — Amerikos mason? organas raš?: “Tegul b?na visiškai aišku, kad mes kovojame prieš Katalik? Bažny?i? ir jos hierarchij? be joki? rezerv?. Mes d?sime visas pastangas sustabdyti jos darb? ir apriboti jo ?tak? šitame krašte, tik?damiesi šitame žygyje vis? tikr?j? Amerikos pilie?i? pagalbos”. 1949 metais tas pats žurnalas raš?: “Du Amerikos priešai — Maskva ir Roma”. Bet neužmiršo prid?ti: “Kas gal?t? pasmerkti Rusus, net Stalin?, norin?ius išpiauti Rasputinišk?j? V?ž?? Argi ne krikš?ioniškiau ir protingiau palikti kelias žmoni? kartas Dievo gailestingumui, pasiun?iant jas per ateizmo ugn?, negu pamaldžiai pateisinti nežmoniškas gyvenimo s?lygas tik d?l Krikš?ionyb?s”. Ir dar viena citata: “Lygiai kaip Maskva, taip ir Vatikanas yra griežtai autokratin? ir civilin? valdžia po geležiniu Popiežiaus kumš?iu”.
Vis d?lto, Katalik? Bažny?ia, aiškiai matydama Masonijos tikslus, neišeina j kov? prieš visus masonus. Ji tik ?sp?ja katalikus, kad jie, tapdami masonais, laisva valia atsiskiria nuo Kristaus Mistinio K?no. Pagaliau, pati ekskomunika yra tik šito fakto oficialus patvirtinimas ir iš Bažny?ios pus?s. ?sid?m?tini Leono XIII-jo žodžiai: “K? mes sakome, turi b?ti gerai suprasta, nes mes kalbame apie Masonij?, o ne apie atskirus jos narius. Masonija turi daug nari?, kurie nedalyvauja jos inkriminuojan?ioje veikloje ir nežino jos paslapting? tiksl?. Yra visa eil? toki?, kurie nesutinka su Masonijos si?lomomis išvadomis. Tod?l Masonij? reikia vertinti ne tiek pagal jos atliktus darbus, kiek pagal jos principus ir tikslus.”
Katalikas, tapdamas masonu — tuo pa?iu faktu — užsitraukia ekskomunikos bausm?, kuri? tik pats Popiežius gali nuimti.