Remk normali? žiniasklaid?
Kai kurie iš j?s? galb?t prisimena š? ?vyk?. 2013 m. vasario 12 d. aštuonios pusnuog?s feminist?s iš organizacijos Femen ?siverž? ? Notre Dame katedr? Paryžiuje, nor?damos, j? pa?i? žodžiais tariant, atšv?sti Benedikto XVI abdikacij?, apie kuri? buvo paskelbta dien? prieš tai. Kairi?j? paži?r? aktyvist?s su apnuogintomis kr?timis šventykloje atliko šventvagiškus veiksmus. Sm?giais lazdomis jie taip pat apgadino ten eksponuojam? auksin? varp?. Po dvej? met? Paryžiaus apeliacinis teismas išteisino „Femen“ aktyvistes, panaikindamas joms kaltinimus vandalizmu ir šventvagyste. Maža to, buvo priteista sumok?ti kiekvienai iš feminis?i? po 1 500 eur? žalos atlyginimo, nes apsaugos darbuotojai, j?ga išved? pusnuoges aktyvistes iš katedros, su jomis elg?si pernelyg žiauriai.
Viena iš ši? šventykloje protestavusi? moter? buvo Marguerite Stern, kuriai tuo metu buvo 22 metai. Šiandien ji gailisi d?l savo poelgio. Jos pa?ios žodžiais tariant:
„Š?ksniais ?siveržti ? Paryžiaus Notre Dame buvo b?das sunaikinti dal? Pranc?zijos, t. y. dal? sav?s. B?dama 22-ej? met? to nesuvokiau“.
Kai 2019 m. Notre Dame katedra liepsnojo, Marguerite Stern verk?, jausdama, kad praranda kažk? brangaus, kas buvo dalis jos pa?ios.
Netik?ta metamorfoz?
Iš kur atsirado toks jaunos pranc?z?s poži?rio pasikeitimas? 2012-2015 m. ji buvo viena iš „Femen“ spaudos sekretori?. Tuo metu ji sak?:
„Moterys yra fiziškai, protiškai ir morališkai engiamos religij? ir j? fundamentalist?, nes Pranc?zijoje j? yra milijonai (…) Femen yra antireliginis jud?jimas ir mano, kad ten, kur prasideda religija, baigiasi moter? laisv?“.
Jos paži?r? evoliucija prasid?jo nuo to, kad ji pasteb?jo ly?i? ideologijos darom? žal?. Pirmiausia jaunoji Femen aktyvist? ?m? prieštarauti transseksual? dalyvavimui moter? sporto varžybose. Ji man?, kad tokia praktika yra labai nes?žininga ir neteisinga moter? atžvilgiu. Jai taip pat nepatiko tai, k? ji vadino „transseksual? operacijomis“ tarp nepilname?i?, t. y. nuolatiniu ir negr?žtamu vaik? žalojimu atliekant chirurgines operacijas, kuriomis siekiama pakeisti j? lyt?.
Ilgainiui, prad?jusi nagrin?ti ši? problem?, ji suprato, kad ly?i? ideologija kelia gr?sm? ne tik moterims ir vaikams, bet ir m?s? civilizacijai. Neseniai žurnale „Famille Chretienne“ paskelbtame tekste ji raš?:
„Translytiškumas nekuria, jis griauna. Jis pasisako už k?n? naikinim?, nepagarb? gyviesiems, vyr? ir moter? skirtum? panaikinim?, mus vienijan?ios kult?ros naikinim?. Savo pavadinim? jis gavo iš mirties ir neapykantos sau impulso“.
Šiandien Marguerite Stern prisipaž?sta, kad priešinimasis transseksualumui pavert? j? pranc?z? patriote ir konservatyvi? paži?r? žmogumi. Min?tame tekste ji viešai papraš? katalik? atleisti už tai, kaip ji elg?si su j? religija. Ji prisipažino, kad puldama katalikyb? pasin?r? ? destrukcijos ir neapykantos sau logik?. Nors laiko save netikin?ia, ji pripaž?sta, kad tik krikš?ionyb? gali išgelb?ti m?s? civilizacij? nuo sunaikinimo ir griovimo. Tod?l ji ragina Pranc?zij? išsaugoti katalikišk? religij?, kult?r?, papro?ius ir moral?.
Ritual? poreikis
Neseniai Marguerite Stern buvo pakviesta ? devyniolikmet?s Philippine Le Noir, kuri? žiauriai nužud? jaunas marokietis, jau suimtas už kitos moters išžaginim? ir turintis ?sakym? išsi?sti iš šalies, ta?iau, kaip beb?t? keista, neišsi?stas iš Pranc?zijos ir esantis laisv?je, laidotuves. Buvusi „Femen“ aktyvist? prisimin?, kad per iškilming? laidotuvi? ceremonij? katedroje ji pasijuto esanti didel?s bendruomen?s, krikš?ioniškos civilizacijos dalis. Ji buvo sujaudinta, kai Mišias celebrav?s kunigas pasak?, kad visi toje bažny?ioje esantys žmon?s, net ir netikintys, buvo tobulai savo vietoje. Ji pasak? sau, kad me?et?je toki? žodži? niekada neb?t? išgirdusi.
Marguerite Stern mano, kad pranc?zai tur?t? išlaikyti savo katalikiškas apeigas. Jos žodžiais tariant:
Ritualai mus suvienija, nuramina, kartais užfiksuoja ir sureguliuoja m?s? emocijas, ?tvirtina mus dabartyje, primindami tai, kas buvo prieš mus. „Gyvenimas kartu“ yra teorin? s?voka, ritualai yra vienas iš jos taikymo b?d? tikrov?je. Daug kas priklauso nuo Katalik? Bažny?ios ir net netikintieji tur?t? kovoti už j? išsaugojim?.
Žmogus pakei?ia K?r?j?
Marguerite Stern sako, kad labiausiai j? g?sdina transseksualizmas ir transhumanizmas – tai žmogaus noras tapti savo paties K?r?ju. Tai žmogaus uzurpavimas užimti paties Dievo viet?. Nors ji pati, kaip prisipaž?sta, netiki Dievu, šiuo klausimu ji daro tokias pa?ias išvadas kaip ir katalikai.
Buvusiai Femen aktyvistei nebuvo suteikta tik?jimo malon?, ta?iau ji žengia jos link. Ji yra pavyzdys žmogaus, kuris nelaiko sav?s krikš?ionimi, bet yra krikš?ioniškosios civilizacijos vaikas; ji netiki Dievu, bet gerbia krikš?ioni? tik?jim?. Toki? žmoni? yra daug daugiau, ir jie yra Bažny?ios s?jungininkai. Nes, kaip sak? Kristus:
Kas ne prieš mus, tas su mumis.
Maugan Rambour
Pagal www.lejdd.fr