Šventiniu laikotarpiu nenor?jome viešai ?sitraukti ? politines aktualijas, tod?l toliau aprašytos situacijos neaptarin?jome. O aptarti tikrai yra k?! Advento metu Lietuvos Seimas pri?m? nutarim? d?l „senov?s balt? religin?s bendrijos „Romuva“ valstybinio pripažinimo.
Toki? „dovan?“ K?dik?liui J?zui padovanojo Lietuvos ?statym? leid?jai, kuri? didžioji dauguma save vadina katalikais. J? katalikiškumo „kokyb?“ didele dalimi paaiškina tok? žingsn?, nes tai rodo, kad tiesos ieškojimo religijos srityje klausimai, taip pat bent jau vienintel?s tikrosios religijos egzistavimo faktas daugumai j?, matyt, ner?pi.
Ta?iau pirmiausia teoriškai pasvarstykime, ar valstyb? religijos srityje tur?t? b?ti neutrali? Ar valstyb? netur?t? propaguoti vienintel?s tikrosios religijos? Su s?lyga, kad nesigin?ijame d?l to, ar tiesa apskritai egzistuoja. Be to, nor??iau padaryti išlyg?, kad š? svarstym? pradedu nuo tradicinio katalik? mokymo pagrind?, palikdamas nuošalyje XX a. teologinius viražus.
Katalik? Bažny?ios atsisakymas skelbti ties? d?l akivaizdži? priežas?i? yra laikino pob?džio, nulemtas vidin?s kriz?s. ?ia argumentuojama tuo, kad Bažny?ia, tur?dama savo amžin?j? matmen?, negali išsižad?ti tiesos skelbimo, nes ji yra vienintel? jos tur?toja. Išsižad?dama tiesos, ji iš esm?s sunaikina pati save.
Teisingumas ir protas draudžia ne tik kad valstyb? b?t? bedieviška, bet ir kad laikyt?si teizmo, vienodai tinkan?io visoms religijoms, bei visoms teikt? vienodas teises.
Kadangi valstyb?je yra b?tina išpažinti vien? religij?, protas sako, kad tai turi b?ti tikroji religija. Religinio indiferentizmo išpažin?jai mano, kad teorijos srityje reikia vienodai priimti ties? ir klaid?, o praktikos srityje – doryb? ir yd?.
Ta?iau teisingumas draudžia daryti žal? pilie?iams, o ji neišvengiamai kyla iš valstybinio indiferentizmo: valstyb?, vienodai ži?r?dama ? visas religijas, taigi ir ? klaidingas sektas, veikia prieš liaudies gerov?, nes skatina klaidos ir paklydimo mokytojus bei sukelia pilie?iams pavij? prarasti visiems skirt? aukš?iausi?j? g?r?. Taigi ji pašalina visuomenin?s dorov?s pagrind? ir paniekina dieviškus dalykus bei tikrosios pažangos dvasi?.
Tai žinodamas tikras katalikas niekada negali leisti, kad Bažny?ios misija b?t? sumenkinta tiesiant keli? klaidingoms paži?roms, o valstyb? šias paži?ras propaguot?.
Akivaizdu, kad Lietuvos valstyb? jau iki 2024 m. gruodžio buvo nekatalikiška ir leido propaguoti klaidingas paži?ras, nesvarbu, ar jos b?t? musulmoniškos, ar jud?jiškos, ar bet kokios nuo tikrosios Bažny?ios atskilusios schizmatin?s ar eretiškos grupuot?s.
Vis d?lto valstyb?s „pripažint?“ bažny?i? katalogo pl?timas liudija apie nuolat vyraujan?i? filosofin? krypt? – „vienod? poži?r? ? ties? ir klaid?“.
?statymas, neturintis pagrindo tiesoje, nustoja b?ti ?statymu. Jis tampa tik laikinu „taisykli? rinkiniu“, kuris netrukus gali prarasti savo prasm?. Nesvarbu, ar vadinsime j? „pozityvi?ja teise“, ar kaip nors kitaip.
Tradicin?s katalikyb?s poži?riu, ?statymas gali pripažinti katalik? religij? vienintele valstybine religija, toleruodamas kitus tik?jimus. ?ia reikia priminti, kad tradicine prasme „toleruoti“ reiškia „nepersekioti“, bet jokiu b?du nereiškia žodžio „skatinti“.
Suteikdama Romuvos bendruomenei valstyb?s pripažintos religijos status?, Lietuvos valstyb? de facto dav? sutikim? laisvai propaguoti š? klaiding? galb?t net ne „tik?jim?“, o filosofin? pasaul?ži?r?.
Verta pažym?ti, kad šiandienin? Romuvos bendruomen? net n?ra jokia „senov?s balt? tikin?i?j? bendruomeni?“ t?sa, kiek ji faktiškai nepraktikuoja ši? tik?jim?, nes neaukoja atitinkam? žmoni? auk? (o tai ir taip yra draudžiama) ir neturi joki? tiesiogini? s?saj? su šiomis istorin?mis bendruomen?mis.
Lietuvos Seime buvo net 8 parlamentarai, kurie neprarado teisin?s nuovokos ir balsavo prieš š? pasi?lym?. Balsavimo rezultatus galite perskaityti ?ia: balsavimas. Deja, šis ir visi ? j? panaš?s sprendimai tur?s pasekmi?. „Neapsigaukite! Iš Dievo nepasišaipysi. K? žmogus s?ja, t? ir pjaus.“ (Laiškas Galatams 6:7)
Kaip šiandien matome gaisrus Kalifornijoje, taip bijokime, kad toki? gaisr? nepasteb?tume ir Lietuvoje. Ir tegul tai b?na ?sp?jimas mums visiems atsiversti arba dar karš?iau melstis už m?s? nelaimingos T?vyn?s atsivertim?.
Aleksandras Stralcou
P.S. Šiame straipsnyje nenor?jau skirti d?mesio pla?iam valstyb?s ir katalik? religijos santykio klausimui, apie kur? pla?iau galima paskaityti šiame kardinolo Alfredo Ottaviani straipsnyje.