REMK M?S? KOV? SU KAIRIAISIAIS LUNATIKAIS!
Atliekant tyrim? d?l „pramoninio cenz?ros komplekso“ JAV, buvo paviešinta nemažai slaptos informacijos, susijusios su didžiule melo visuomenei operacija apie SARS-CoV-2 infekcijos priežastis, padarinius ir vadinam?j? mRNA vakcin? pavojus. Tai retas atvejis, nes pra?jus penkeriems metams po to, kai PSO paskelb? „pandemij?“, tik kelios šalys ?m?si koki? nors veiksm?, kad ištirt? pažeidimus, susijusius su pla?iai ?gyvendinama kovos su virusu politika.
Per „COVID-19 pandemij?“ net 83 šali? vyriausyb?s, prisidengdamos nacionalinio saugumo ar visuomen?s sveikatos užtikrinimu, uždraud? taikius susirinkimus ir ?ved? žiniasklaidos cenz?r?.
Daugelis mokslinink? ir žurnalist? buvo persekiojami ir bauginami. 2020-2021 m. 17 vyriausybi? pri?m? ?statymus, draudžian?ius skelbti „melaging? informacij?“ apie COVID-19. Singap?re už „melagingos informacijos“ skleidim? numatyta bauda iki 50 000 SGD (maždaug 35 000 EUR). Baudos ?vestos Rusijoje, Tanzanijoje, Egipte ir Filipinuose. Pastarojoje šalyje už „melaging? žini?“ apie COVID-19 skleidim? kaltinamiesiems gr?s? laisv?s at?mimas iki dviej? m?nesi?.
Murthy prieš Mis?r? byla
2023 m. spalio 20 d. JAV Aukš?iausiasis Teismas sutiko nagrin?ti labai svarbi? byl? Murthy prieš Mis?r? (iš pradži? ji buvo iškelta kaip Mis?ris prieš Biden?). Ji susijusi su Bideno administracijos pareig?n? vaidmeniu, kurie tariamai dar? ?tak? didžiosioms technologij? bendrov?ms, reikalaudami pašalinti ir cenz?ruoti pasirinkt? turin?.
Ieškin? 2022 m. geguž?s m?n. pateik? Mis?rio ir Luizianos valstij? generaliniai prokurorai kartu su keliais priva?iais asmenimis (epidemiologais, vartotoj? ir žmogaus teisi? gyn?jais, akademikais ir žiniasklaidos leid?ju). Jie teig?, kad ?vair?s subjektai, ?skaitant daugyb? federalini? agent?r? ir pareig?n?, vykd? cenz?r?, pirmiausia nukreipt? prieš konservatyvius pranešimus. Buvo svarstomos tokios temos kaip 2020 m. prezidento rinkimai, COVID-19 kilm?, kauki? d?v?jimo veiksmingumas, vakcin? ?sisavinimas ir paštu siun?iam? rinkim? s?žiningumas. Jie kaltino federalin?s valdžios pareig?nus pažeidus Pirm?j? patais?, nes jie „privert?“ arba „reikšmingai paskatino“ socialin?s žiniasklaidos bendroves pašalinti tam tikr? turin? arba sumažinti turinio reiting? savo platformose, tod?l j? buvo sunkiau rasti.
Byloje Mis?rio valstija prieš Biden?, Nr. 23-30445 (5th Cir. 2023), kurioje tarp ieškov? yra trys gydytojai, buvo teigiama, kad vyriausyb?s kontroliuojamos interneto platformos slopino j? pranešimus, nes jie nesutapo su oficialiu vyriausyb?s naratyvu.
Atsakydami ? tai, pareig?nai teig?, kad jie „tik bando sumažinti dezinformacijos internete rizik?“, „atkreipdami d?mes? ? turin?“, kuris pažeidžia „platformos politik?“, o tai yra leistina valdžios kišimosi forma.
Apygardos teismas sutiko su ieškovais ir byloje taik? preliminarias pla?ias priemones. Teismas ?vertino keli? federalini? agent?r? elges? ir išleido ?sakym? nutraukti ir uždrausti socialini? tinkl? platform? veikl?, kurioje dalyvavo Baltieji r?mai, vyriausiasis gydytojas, Lig? kontrol?s ir prevencijos centrai, Federalinis tyrim? biuras, Nacionalinis alergijos ir infekcini? lig? institutas, Kibernetinio saugumo ir infrastrukt?ros agent?ra ir Valstyb?s departamentas.
Apeliacinis teismas iš dalies patvirtino ir iš dalies panaikino draudim? ir pakeit? pareig?n? draudim?. Pasak teismo, Balt?j? r?m? pareig?nai, bendradarbiaudami su Vyriausiojo medicinos pareig?no tarnyba, privert? ir gerokai paskatino platformas moderuoti turin?. Taip jie kišosi ? teis? ? žodžio laisv?, o to daryti jiems neleidžiama.
Iš teismo medžiagos matyti, kad Balt?j? r?m?, Lig? kontrol?s ir prevencijos centro, Federalinio tyrim? biuro ir keli? kit? agent?r? pareig?nai primygtinai reikalavo, kad platformos pašalint? „nepalank? turin? ir paskyras“ bent nuo 2020 m. Jie gavo prieig? prie pagreitintos pranešim? sistemos, turinio reiting? mažinimo arba pažym?t? pranešim? ir naudotoj? puslapi? pašalinimo. Moderavimas buvo taikomas turiniui, susijusiam su nutekinto laboratorinio viruso (COVID-19) teorija, blokavimu, vakcin? šalutiniu poveikiu, rink?j? apgaudin?jimu ir pranešimais apie prezidento s?naus Hanterio Bideno nešiojamojo kompiuterio kompromituojant? turin?.
Tarp cenz?ruot? asmen? buvo epidemiologai Jayanty Bhattacharyy ir Martinas Kulldorffas, kurie buvo Great Barringtono deklaracijos (Great Barrington Declaration) – straipsnio, kuriame kritikuojamas ekonomikos uždarymas Kovido metu, bendraautoriai; Jill Hines, aktyvist?, inicijavusi kampanij? „Open Louisiana Again“; Aaronas Kheriaty, psichiatras, pasisak?s prieš ekonomikos blokavim? ir privalomus skiepus; Jimas Hoftas, interneto svetain?s „Gateway Pundit“, kuri kart? buvo pašalinta iš interneto, savininkas. Taip pat buvo pažeistos Mis?rio ir Luizianos pilie?i?, kuriems neleista matyti tam tikros informacijos ir nuomoni?, teis?s.
Teismas ?vertino beveik vis? agent?r? vadov? elges?: Sveikatos ir socialini? paslaug? departamento, Lig? kontrol?s ir prevencijos centro, Maisto ir vaist? administracijos, Federalinio tyrim? biuro, Nacionalinio alergijos ir infekcini? lig? instituto, Kibernetinio saugumo ir infrastrukt?ros saugumo agent?ros, Valstyb?s departamento, Prekybos departamento, Iždo departamento ir net Surašymo biuro bei Rinkim? paramos komisijos.
Buvo iškeltos bylos „Facebook“, „Twitter“ („X“), „YouTube“ ir „Google“. Iš surinktos medžiagos matyti, kad Balt?j? r?m? pareig?nai nurod?, pavyzdžiui, „nedelsiant ištrinti paskyr?“ arba apriboti galimyb? rasti tam tikr? turin? internete. Jie reikalavo, kad pranešimai ir tviterio žinut?s b?t? pažym?ti, kad galiausiai gal?t? b?ti ištrinti, kad pranešimai ir vaizdo ?rašai b?t? ištrinti, taip pat kad turinio moderavimas b?t? dažnai atnaujinamas. Buvo reikalaujama pateikti išsami? informacij? apie „Facebook“ moderavimo politik?, paaiškinti, kas buvo daroma siekiant pažaboti „abejotin?“ ar „sensacing?“ turin? ir koki? „intervencini? priemoni?“ buvo imtasi. Buvo prašoma informacijos apie „išmatuojam? poveik?“ platform? moderavimo politikos; nor?ta sužinoti, „kiek pranešim? [buvo] sumažinta“ ir kod?l nebuvo pakeistas pozicionavimas, jei buvo skleidžiama „dezinformacija“.
„Facebook“ taip pat uoliai šalino turin?, kuris nepažeid? jo paties moderavimo taisykli?. Atrinkti vaizdo ?rašai, kuriuos „pažym?jo“ pareig?nai, buvo „sumažinti“. Platformos pad?jo sustiprinti valdžios propagand? tam tikromis temomis (algoritminis stiprinimas). Pareig?nai vis tiek buvo nepatenkinti, o „nusivylimas tur?jo pasiekti aukš?iausi? tašk? 2021 m. liep?“, kai Balt?j? r?m? atstovas spaudai ir vyriausiasis gydytojas daktaras Fauci, taip pat prezidentas Bidenas pareikalavo imtis ryžting? veiksm?, kad b?t? pažabota „dezinformacija“ apie COVID-19.
Lig? kontrol?s ir prevencijos centro pareig?nai platformoms nurod?, kas yra „dezinformacija“ ir k? reikia daryti, kad jos b?t? atsikratyta. Federalinio tyrim? biuro agentai nuolat palaik? ryš? su platformomis, iš anksto teik? joms strateginius duomenis, ?sp?dami apie „dezinformacijos tendencijas prieš federalinius rinkimus“.
Teismo išvados parod?, kad pareig?nai tiek priva?iais, tiek viešais kanalais praš? platform? pašalinti turin? ir naudojo grasinimus. Jie vykd? kit? valstij? pareig?n? valdom? paskyr? cenz?r? d?l tariamos „medicinin?s dezinformacijos“. Pavyzdžiui, buvo pašalintas Luizianos teisingumo departamento vaizdo ?rašas, kuriame buvo vaizduojami valstijos pilie?iai, liudijantys Kongrese ir abejojantys vakcin? naudojimo ir kauki? d?v?jimo „pandemijos“ metu veiksmingumu.
Gydytojai Kulldorffas ir Kheriaty skund?si, kad d?l cenz?ros, taikomos j? ?rašams socialin?je žiniasklaidoje, jie buvo priversti save cenz?ruoti ir neinformuoti visuomen?s, pavyzdžiui, apie COVID-19 vakcin? poveik?, nors d?l savo išsilavinimo ir patirties tur?jo žini? šia tema.
Apeliacinis teismas pažym?jo, kad jis „retai kada mat? toki? koordinuot?, tokio masto, federalini? pareig?n? organizuot? kampanij?, kelian?i? gr?sm? esminiam Amerikos gyvenimo aspektui“. Jis prid?r?, kad apygardos teismas teisingai ?vertino kai kuri? pareig?n? „nepaliaujam? spaudim?“ cenz?ruoti turin?. Teismas sutiko su žemesn?s instancijos teismo vertinimu, kad pareig?nai siek? užgniaužti milijonus Konstitucijos pirm?ja pataisa saugom? ?raš? ir savo veiksmais padar? nepataisom? žal?. Apeliacinis teismas primin?, kad Pirmosios pataisos teisi? at?mimas, net ir trumpam laikui, yra pakankamas, kad b?t? konstatuota nepataisoma žala. Jis prid?r?, kad nors pareig?nai yra suinteresuoti bendradarbiauti su socialine žiniasklaida, siekdami kovoti su dezinformacija ir kišimusi ? rinkimus, „vyriausyb? neturi skatinti ši? interes? tiek, kad imt?si nuomon?s slopinimo“, nes „draudimas apsaugoti Pirmosios pataisos laisves visada atitinka vieš?j? interes?“.
Atstov? r?m? Saugumo pakomite?io tyrimai
Be nagrin?jam? ieškini?, JAV Atstov? r?m? komitetai prad?jo tyrimus d?l „Cenz?ros pramoninio komplekso“. JAV vyriausyb?s parama vidaus cenz?ros ir dezinformacijos kampanijoms 2016-2022 m.“.
2023 m. kovo 9 d. žurnalistas Maiklas Šelenbergeris (Michael Shellenberger), liudydamas JAV Atstov? R?m? Vidaus saugumo prieži?ros, tyrim? ir atskaitomyb?s pakomite?iui, kalb?jo apie šiuolaikin? milžinišk? cenz?ros ?mon?, kuriai vadovauja Amerikos mokslo ir technologij? elitas ir kuri? finansuoja nieko nenutuokiantys mokes?i? mok?tojai. Šis kompleksas kelia gr?sm? laisvei ir demokratijai. Jis apima augant? vyriausybini? agent?r?, akademini? institucij? ir nevyriausybini? organizacij? tinkl?, kuris aktyviai dirba siekdamas cenz?ruoti Amerikos žmones – dažnai jiems nežinant – ?vairiais klausimais, ?skaitant COVID-19 kilm?, COVID-19 vakcinas, klimato kait?, atsinaujinan?i?j? energij?, iškastin? kur? ir daugel? kit?.
Buvo pateikti kaltinimai: Stanfordo universiteto Interneto observatorija, Vašingtono universitetas, Atlanto tarybos Kriminalistini? tyrim? laboratorija ir „Graphika“ (socialin?s žiniasklaidos analiz?s bendrov?), kurios turi neaiški? ryši? su Gynybos departamentu, Centrine žvalgybos valdyba ir kitomis žvalgybos agent?romis. Jos taip pat bendradarbiauja su daugeliu JAV vyriausybini? agent?r?, siekdamos institucionalizuoti cenz?ros mokslinius tyrimus ir skatinti juos kituose universitetuose ir analitiniuose centruose.
Cenz?ros kompleks? sudaran?ios institucijos turi vykdyti operacijas, kad skleist? savo ?tak?, dažnai prisidengdamos „fakt? tikrinimu“, ?tikin?damos žurnalistus ir socialin?s žiniasklaidos vadovus, kad tiksli informacija yra dezinformacija, kad teis?tos hipotez?s yra „s?mokslo teorijos“ ir kad didesn? savicenz?ra lemia patikimesnius pranešimus.
Pasak A. Schellenbergerio, „daugeliu atvej? cenz?ra, pavyzdžiui, turinio žym?jimas socialin?je žiniasklaidoje, yra poveikio operacijos, kuria siekiama diskredituoti faktais pagr?st? informacij?, dalis“. Jis priduria, kad cenz?ros kompleksas taiko psichologinio manipuliavimo metodus, kai kuriuos iš j? suk?r? JAV kariuomen? pasaulinio karo su terorizmu metu, derindamas juos su itin sud?tingomis kompiuteri? mokslo priemon?mis, ?skaitant sud?tingas alogritmines sistemas (vadinam?j? dirbtin? intelekt?). Komplekso vadovai susir?pin?, kad internetas ir socialin?s žiniasklaidos platformos stiprina „populistini?“, alternatyvi? ir „marginalini?“ asmenybi? ir paži?r?, kurias jie laiko destabilizuojan?iomis, žini? ir pozicij?.
B?dinga tai, kad federaliniai pareig?nai ir vyriausybin?s agent?ros, anks?iau dalyvavusios kovoje su „Islamo valstybe“ (ISIS) ir terorizmu, v?liau – kovoje su „ekstremistais“, dabar daugiausia d?mesio skiria „dezinformacijos“ sekimui.
Žurnalistams uždrausta atskleisti gautus ?slaptintus dokumentus (Aspeno instituto ir Stanfordo universiteto Kibernetin?s politikos centro 2020 m. pozicijos dokumentas). Tikslios informacijos apie COVID-19 vakcinas pateikimas buvo laikomas „žalingu“, nes d?l to pilie?iai bijojo skiepytis.
Shellenbergeris apibr?ž? „cenz?ros pramonin? kompleks?“ (angl. Censorship Industrial Complex, CIC) kaip „ideologiškai susijusi? vyriausybini?, nevyriausybini? ir akademini? institucij? tinkl?, kuris pastaraisiais metais ?gijo cenz?ros gali?, kad apsaugot? savo interesus nuo demokratini? proces? nepastovumo ir rizikos“. Jos „negina demokratijos“ – kaip jie teigia. „Veikiau jos gina savo pa?i? politik? ir finansinius interesus, kenkdamos demokratijai“.
Jo atliktas tyrimas rodo, kad „kompleks?“, be kita ko, sudar?: Nacionalinis mokslo fondas (NSF), kuris nuo 2021 m. sausio m?n. teik? valstybines dotacijas mokslui, skirtam „kovai su dezinformacija ir (arba) dezinformacija“ socialin?je žiniasklaidoje. Keturiasdešimt du universitetai gavo 64 dotacijas. NSF suk?r? nauj? „F krypties“ mokslini? tyrim? krypt? dezinformacijos ir cenz?ros srityje, pavadint? „Pasitik?jimas ir autentiškumas komunikacijos sistemose“, savo cenz?ros program? gr?sdamas b?tinybe ginti pilietin? visuomen?.
Dotacijas gavusi? program? pavyzdžiai: WiseDex: „minios išminties ir dirbtinio intelekto metod? panaudojimas, siekiant pad?ti pažym?ti daugiau pranešim?“. Hacks/Hackers: „priemoni? rinkinys, skirtas pasitik?jimui didinti prieštaringomis temomis, pavyzdžiui, vakcin? veiksmingumu“; Ohajo valstijos universitetas: CO:CAST „padeda sprendim? pri?m?jams valdyti informacin? aplink?“; Meedan: Co-Insights „suteikia galimyb? bendruomen?s bendradarbiavimui, fakt? tikrinimui ir akademini? organizacij? darbui bendradarbiauti ir veiksmingai reaguoti ? atsirandan?ius dezinformacijos naratyvus, skatinan?ius socialinius konfliktus ir nepasitik?jim?“; ir kt.
„Cenz?ros pramoninis kompleksas“ ketina pasinaudoti Gynybos departamento turimomis priemon?mis, iš pradži? sukurtomis kovai su teroristais, pavyzdžiui, 2011 m. DARPA (Gynybos pažangi?j? mokslini? tyrim? projekt? agent?ra) sukurta programa „Socialin? žiniasklaida strategin?je komunikacijoje“ (SMISC), „padedan?ia nustatyti dezinformacijos ar klaidinan?ias kampanijas ir atremti jas tikra informacija“. Programa apima dezinformacijos aptikim?, ?tikin?jimo ir ?takos kampanij? operacij? socialin?s žiniasklaidos svetain?se ir socialin?je žiniasklaidoje strukt?ros atpažinim?, dalyvi? ir ketinim? nustatym?, ?tikin?jimo kampanij? veiksmingumo vertinim? ir kryžmini? pranešim? apie aptiktas priešininko ?takos operacijas siuntim?. Tas pats modelis naudojamas, pavyzdžiui, „Course Correct“.
Be NSF, organizuotoje cenz?ros ?mon?je svarb? vaidmen? atliko CISA, Kibernetinio ir infrastrukt?ros saugumo agent?ra, 2018 m. sukurta Krašto saugumo departamente (DHS) po veiksm?, kuri? buvo imtasi dar B. Obamos administracijai einant pareigas.
Schellenbergeris teigia, kad Atlanto taryboje ?steigta Skaitmenin?s kriminalistikos tyrim? (DFR) laboratorija yra viena iš „labiausiai pripažint? ir ?takingiausi? profesionali? cenz?ros institucij? pasaulyje“. Atlanto tarybos DFR laboratorija 2018 m. birželio m?n. tiesiogiai bendradarbiaudama su Nacionaliniu demokratijos fondu (National Endowment for Democracy, NED) ir 23 organizacijomis ?steig? užsienyje veikiant? „DisinfoPortal“, skirt? tam tikriems rinkim? naratyvams cenz?ruoti prieš 2019 m. Europos Parlamento rinkimus.
Nuo 2018 m. Atlanto taryba yra oficiali „Facebook/Meta“ partner? kovoje su dezinformacija visame pasaulyje. Šis analitinis centras finansuojamas iš JAV gynybos departamento, Valstyb?s departamento, USAID, Nacionalinio demokratijos fondo, taip pat energetikos bendrovi? ir ginkl? gamintoj? ir kt. ?naš?.
Kitas „cenz?ros pramoninio komplekso“ subjektas yra „Graphika“ – privati bendrov?, analizuojanti tinklus d?l „užsienio kišimosi ? rinkimus“. kuri gavo finansavim? iš Gynybos departamento psichologinio karo padalinio ir DARPA.
Moonshot CVE yra dar viena privati bendrov? (?sik?rusi Londone), kurios tikslas – kovoti su „dešini?j? paži?r? žmoni?“ radikalizavimu internete. Ši 2015 m. ?kurta technologij? startuol? specializuojasi kovoje su „s?mokslo teorijomis“, smurtu d?l lyties ir prekyba žmon?mis.
Be to, dar viena institucija: Pasaulinis ?sitraukimo centras – JAV valstyb?s departamento analitinis padalinys, kuris, pasitelkdamas nacionalines fakt? tikrinimo organizacijas, užsiima kova su dezinformacija ir Rusijos bot? tinkl? aptikimu. Galiausiai, Vidaus saugumo informacinis tinklas žymi paskyras.
Cenz?ros komplekse yra Rinkim? s?žiningumo projektas (Election Integrity Project) – keturi? vyriausyb?s finansuojam? cenz?ros organizacij? – Stenfordo interneto observatorijos, „Graphika“, Atlanto tarybos Skaitmenin?s teismo ekspertiz?s tyrim? laboratorijos, Vašingtono universiteto Dezinformacijos laboratorijos ir kit? – partneryst?, kuri seka Rusijos dezinformacij?.
Schellenbergeris teigia, kad daugelis cenz?ros komplekso darbuotoj? dalyvavo skleidžiant dezinformacij?, siekdami diskredituoti tikr?sias naujienas, argumentuodami, kad j? pažym?tas turinys yra „s?mokslo teorijos“, pvz., apie COVID-19 kilm?.
Per vadinam?j? pandemij? išbandyt? plataus masto cenz?ros sistem? 2019 m. tur?jo sukurti JAV ir Jungtin?s Karalyst?s kariniai rangovai ir žvalgyba, kuriai vadovavo Jungtin?s Karalyst?s gynybos sekretoriato mokslinink? Sarah-Jayne „SJ“ Terp kartu su „Facebook“ (viešojo ir priva?iojo sektori? partneryst?s modelis). Sistema buvo ?gyvendinta JAV ir Jungtin?je Karalyst?je 2020-2021 m., ja buvo siekiama už?iaupti nepalankius naratyvus, ne tik „klaidinan?ius faktus“, ir ji ap?m? spaudim? socialin?s žiniasklaidos platformoms pašalinti arba užkirsti keli? tam tikro turinio sklaidai socialin?je žiniasklaidoje, pavyzdžiui, naratyvams, nukreiptiems prieš ekonomikos blokavim?. Buvo sudaromi valdžios institucijoms nepageidaujamus hashtagus skelbian?i? asmen? s?rašai, o j? biografij? duomenys buvo ?traukiami ? skai?iuokl?, kad b?t? galima vykdyti reputacijos naikinimo operacijas. Grup? teik? prašymus platformoms „pašalinti“ svetaines.
Puolimui buvo naudojama Terp ir jos koleg? iš „MisinfoSec“ parengta strategija, paremta anks?iau MITRE specialist?, gynybos ir žvalgybos agent?r? rangov?, sukurta dezinformacijos ir ?takos taktika ir metodais, kuriuos Terp pritaik? civiliniams tikslams. Ji r?m?si Arab? pavasario patirtimi. Buvo sukurta DISARM sistemos sistema, kuri taip pat pasitarnavo Pasaulio sveikatos organizacijai „kovai su antivakcininkais“ visoje Europoje.
Terp ?trauk? „kognityvinio saugumo“ ir informacijos saugumo s?vok?, susijusi? su JAV ir JK tarnyb? operacijomis užsienyje. Operacijos buvo orientuotos ne tik ? žym?jim? ar ?sp?jam?j? etike?i? klijavim? prie tam tikr? pranešim? ir puslapi?, asmen? duomen? ?traukim? ? juoduosius s?rašus. Jos taip pat ap?m? asmen? diskreditavimo veiksmus, kurie buvo b?tina s?lyga, kad v?liau b?t? galima reikalauti juos cenz?ruoti, mokyti ?takingus asmenis skleisti tam tikras žinutes ir reikalauti, kad bankai nutraukt? finansini? paslaug? teikim? piketus ar kitus renginius organizuojantiems asmenims. Aprašomas platus bendradarbiavimas su Izraelio kibernetinio saugumo ekspertais ir pareig?nais, taip pat „savanoriais“ iš dešim?i? pasaulio šali?, dalyvaujan?iais cenz?ros komplekso veikloje.
Daug detali? pateikta 2024 m. vasario 5 d. JAV Atstov? r?m? Teisminio komiteto tarpin?je ataskaitoje (The weaponisation of the national science foundation). Joje patvirtinamos neleistinos pastangos apriboti tam tikrus poži?rius ir propaguoti valdžios institucij? pageidaujamus naratyvus.
Komitetas tiria federalini? pareig?n? ir tre?i?j? šali? tarpinink?, ?skaitant universitetus, ne pelno organizacijas ir ?mones, „s?moksl?“ (collusion), kuriuo siekiama cenz?ruoti saugom? kalb? socialin?je žiniasklaidoje.
Komisija pabr?ž?, kad atskleid? rimt? vykdomosios valdžios Pirmosios pataisos pažeidim?, nurodydama, kad Bideno Baltieji r?mai tiesiogiai spaud? pagrindines socialin?s žiniasklaidos platformas, tokias kaip „Facebook“, cenz?ruoti teising? informacij?, memus ir satyr?, o tai galiausiai paskatino pakeisti „Facebook“ turinio moderavimo politik?“.
Buvo užduotas klausimas, kas nutiks, jei cenz?ra bus automatizuota, o cenzoriai – mašinos? Tuomet nereik?s organizuoti t?kstan?i? fakt? tikrintoj? darbo, kurti didžiuli? komand?, kurios žym?t? problemin? turin? internete. Vadinamuoju dirbtiniu intelektu pagr?sti ?rankiai gali steb?ti internetin? kalb? tokiu mastu, kuris gerokai pranoksta net didžiausi? biurokrat? ir dezinformacijos tyr?j? komand?.
B?tent šiam tikslui – cenz?ros automatizavimui – buvo skirti šimtai milijon? doleri? mokes?i? mok?toj? pinig?, kuriuos mokslininkams paskirst? NSF. ?sp?jama, kad rezultatas gali b?ti kur kas didesn? gr?sm? žodžio laisvei d?l „cenz?ros režimo“ suk?rimo, kuris pakeist? milijon? amerikie?i? teises, o aukos iš karto ir iš esm?s nepastebimai nukent?t?.
2024 m. geguž?s m?n. to paties komiteto parengtoje kitoje tarpin?je ataskaitoje atskleista, kaip buvo cenz?ruojamas „Facebook“, „YouTube“ ir „Amazon“ (The Censorship-Industrial Complex: how top Biden White House Officials coerced Big Tech to censor Americans, true infomration and critics of the Biden Administration).
Komitetas pažym?jo, kad „Bideno Balt?j? r?m? spaudimo kampanija buvo iš esm?s s?kminga ir praž?tinga. Slopinant žodžio laisv? ir s?moningai iškreipiant viešas diskusijas, id?jos ir politika nebebuvo s?žiningai tikrinamos ir diskutuojama d?l j? privalum?. Vietoj to politikos formuotojai ?gyvendino daugyb? visuomen?s sveikatos priemoni?, kurios pasirod? esan?ios praž?tingos šaliai. Nuo bereikalingo ilgesnio mokykl? uždarymo iki antikonstitucini? ?sakym? d?l skiep?, kuriais darbuotojai buvo ver?iami vartoti naujai sukurt? vakcin? arba rizikuoti prarasti darb?. Bideno administracija ir kiti pareig?nai be reikalo padar? žalos ir suk?l? kan?i? amerikie?iams visoje šalyje.“
Komitetas pažym?jo, kad b?tent per teisminius gin?us ir paskelbus „Twitter“ failus po to, kai Elonas Muskas per?m? bendrov?, buvo galima pamatyti užkulisines Bideno Balt?j? r?m? pastangas cenz?ruoti politinius oponentus ir vyriausybei nepalankias nuomones.
Pareig?nai reikalavo cenz?ruoti informacij?, kuri nepažeid? „Big Tech“ turinio moderavimo taisykli?. Moderavimas buvo taikomas net didžiausiame pasaulyje internetiniame knygyne „Amazon“ paskelbtam knyg? s?rašui. Bendrov? ?dieg? vis? par? veikian?i? automatizuot? knyg? turinio nuskaitymo sistem?, be to, maždaug 100 žmoni? komanda rankiniu b?du tikrino knyg? turin?. Buvo pašalintos knygos, nukreiptos prieš skiepus.
2021 m. rugpj?t? „Facebook“ vadovai papraš? „Misinfo Policy“ „apgalvoti papildomus politikos svertus, kuriuos gal?tume panaudoti, kad agresyviau kovotume su dezinformacija“, kaip to praš? Bideno administracija.
Komitetas nustat?, kad „Bideno Balt?j? r?m? cenz?ros kampanija buvo nukreipta prieš teising? informacij?, satyr? ir kit? turin?, kuris nepažeid? platformos taisykli?. Priešingai savo teiginiams, kad nori kovoti su tariama vadinam?ja dezinformacija ir užsienio dezinformacija, Bideno administracija spaud? bendroves cenz?ruoti tikr? informacij?, satyr?, memus, nuomones ir pranešimus apie asmenin? amerikie?i? patirt?.“ Buvo pašalintas „humoristinis ar satyrinis turinys, kuriame teigiama, kad vakcina n?ra saugi“.
Vyriausiasis medicinos pareig?nas reikalavo pašalinti „teising? informacij? apie šalutin? vakcin? poveik?“.
Technologij? bendrov?s nusileido Balt?j? r?m? spaudimui, nes su administracija tur?jo spr?sti kitus svarbesnius klausimus, pavyzdžiui, duomen? sraut? klausim?.
„Facebook“ failai atskleidžia susirašin?jim? su Balt?j? r?m? pareig?nais d?l „antivakcininio turinio“ cenz?ravimo. „YouTube“ bylose, be kita ko, nurodoma „YouTube“ veikla spaudžiant Baltiesiems r?mams, kurie nusprend? pašalinti net „ribin? turin?“, t. y. turin?, kuris nepažeid? „YouTube“ taisykli?. Platforma buvo giriama už 2021 m. rugs?jo m?n. pateikt? „pasi?lym?“ išpl?sti cenz?r?. Bendrovei „Amazon“ buvo nurodyta nereklamuoti prieš skiepus nukreipt? knyg?.
Komitetas pažym?jo, kad „Facebook tiksliai nežinojo, k? cenz?ruoti, kad ?tikt? Bideno Baltiesiems r?mams, tod?l cenz?ravo dar daugiau teisingos informacijos“, „neigiamos informacijos ar nuomoni? apie skiepus“ ir „humoristinio ar satyrinio turinio“.
Buvo cenz?ruojamos nepalankios kairiesiems nuomon?s. Be to, dar rinkim? kampanijos metu J. Bidenas paskelb?, kad kairiesiems nepalankaus turinio šalinimas bus svarbiausias prioritetas.
Pavyzdžiui, buvo sudarytas dvylikos subjekt?, kuri? ?rašai tur?jo b?ti nedelsiant pašalinti, s?rašas. Facebook valdžia apgailestavo, kad Kovos su skaitmenine neapykanta centro (Dezinformacijos tuzinas) s?rašas pasirod? problemiškas, nes kai kuri? subjekt? ?rašai, remiantis vidiniu Facebook vertinimu, „buvo visiškai nekenksmingi“.
J. Bideno Baltieji r?mai spaud? „Facebook“ cenz?ruoti administracijos kritikus, ?skaitant Tucker? Carlson?, Tomi Lahren ir kitus konservatyviosios žiniasklaidos atstovus.
Iš vidini? atmintini? matyti, kad Baltieji r?mai nor?jo gauti „konkre?ios informacijos apie intervencij? veiksmingum?“ t. y. duomen? apie „Facebook“ cenz?ros veiksmingum?. Vienas iš pareig?n?, Robas Flaherty, klaus? „Facebook“ apie „reikšming? poveik?“ „algoritmo pakeitimo, kad žmon?s dažniau skaityt? NYT, WSJ, bet kok? patikim? naujien? šaltin?, o ne ‚Daily Wire‘ ar Tomi Lahren, poliarizuojan?ius žmones.“
Pareig?nai piktinosi, kad „Facebook“ nepašalino Leonardo DiCaprio memo, kuriame COVID-19 vakcinos tiesiogiai lyginamos su apsinuodijimu asbestu, „tokiu b?du, kuris akivaizdžiai slopina pasitik?jim? COVID vakcinomis tarp žmoni?, kuriuos Bideno administracija bando pasiekti“.
Tuo pat metu „Facebook“ darbuotojai vidiniame susirašin?jime skund?si, kad Bideno administracijos „dezinformacijos ‚ apibr?žimas yra “visiškai neaiškus“ ir kad ‚atrodo, jog kai skiep? kampanija nesiklosto taip, kaip tik?tasi, jiems patogu kaltinti mus“.
Savo diskusijoje „Facebook“ nurod?, kad vyriausiojo gydytojo ?sp?jime „dezinformacija“ buvo apibr?žta kaip „?skaitant žmones, skelbian?ius teising? informacij? apie patiriam? ret? šalutin? poveik?“.
2021 m. balandžio m?n. Robas Flaherty išsiunt? elektronin? laišk? „Google“, patronuojan?iai „YouTube“ bendrovei, reikalaudamas pakeisti moderavim? taip, kad b?t? užtikrinta skiep? kritikos kontrol?.
Vos po dviej? dien? „YouTube“ vyriausiasis produkt? vadovas Nealas Mohanas paskelb? tinklaraš?io straipsn?, kuriame aptar? bendrov?s poži?r? ? dezinformacij?. Mohanas prid?r?, kad „šiuo metu per ketvirt? pašaliname beveik 10 mln. vaizdo ?raš?“ ir kad „nuo 2020 m. vasario m?n. pašalinome daugiau kaip 1 mln. vaizdo ?raš?, susijusi? su pavojinga informacija apie koronavirus?“.
Kit? m?nes? „YouTube“ pristat? nauj? politik?, kuria siekiama pašalinti „blog?“ informacij?, kelian?i? abejoni? d?l COVID-19 vakcin? saugumo ar veiksmingumo.
Komisija pažym?jo, kad „Google“ ir „YouTube“ bendradarbiavimas su Baltaisiais r?mais dezinformacijos srityje t?s?si ir po 2021 m. ir ap?m? ne tik COVID-19 ir vakcin? klausimus. Pavyzdžiui, 2022 m. kovo 17 d. Timas Wu, specialusis prezidento pad?j?jas technologij? ir konkurencijos klausimais, papraš? surengti susitikim? su „Google“, kad aptart? „Rusijos dezinformacij? / dezinformacij?“, taip pat „oro linij? konkurencij?“. 2022 m. birželio 16 d. „Google“ viešosios politikos komanda išsiunt? elektronin? laišk? Balt?j? r?m? darbuotojams, informuodama juos apie „YouTube“ „klimato dezinformacijos veikl?“. 2022 m. liepos 14 d. „YouTube“ vyriausyb?s reikal? darbuotojai susisiek? su Balt?j? r?m? darbuotojais, si?lydami jiems informacij? apie „naujienas, susijusias su reprodukcin?s sveikatos dezinformacijos ‚YouTube‘ sprendimu“, ? kuri? Balt?j? r?m? darbuotojai atsak?, kad juos „ypa? domina abortai“. O 2022 m. rugpj??io 3 d. „Google“ viešosios politikos darbuotojas atsak? ? Robo Flaherty elektronin? laišk?, kuriame d?kojo Flaherty už jo id?jas, kaip „Google platformos gali pad?ti informuoti ir šviesti rink?jus“, ir rekomendavo Flaherty susitikti su „kairi?j? rinkim? komanda“, kad jis gal?t? „?sigilinti“ ? rink?j? švietimo tem?.
Komitetas ir Specialusis pakomitetis prid?r?, kad Bideno administracija gal?jo bandyti cenz?ruoti pasisakymus ne tik koronaviruso, bet ir kitomis temomis, pavyzdžiui, apie klimat?, abortus ir infliacij?.
„Amazon“ bylos atskleid?, kad Baideno Baltieji r?mai taip pat vadovavo spaudimo internetiniams knyg? pardav?jams kampanijai. 2021 m. kov? Bideno Balt?j? r?m? pareig?nai kritikavo didžiausi? pasaulyje internetin? knygyn? „Amazon“ už tai, kad šis si?lo knygas, kuriose abejojama vakcin? saugumu ar veiksmingumu, ?skaitant naujai sukurtus skiepus nuo COVID-19. Atsižvelgdama ? Balt?j? r?m? spaudim?, „Amazon“ greitai reagavo ir per savait? ?gyvendino nauj? politik?, pagal kuri? „antivakcinin?ms knygoms“ buvo nustatyti apribojimai.
Komitetas pažym?jo, kad „Bideno Balt?j? r?m? spaudimas “Amazon” rodo, kad, nepaisant tariam? teigini?, jog bandoma kovoti su tariama virusine dezinformacija socialin?je žiniasklaidoje, tikrasis Balt?j? r?m? cenz?ros kampanijos tikslas buvo cenz?ruoti nepopuliarius pasisakymus, nepriklausomai nuo j? formos“.
Pareig?nai skund?si d?l „aukšto propagandos, dezinformacijos ir dezinformacijos lygio“ internetiniame knygyne. Amazon vadovai ?m?si priemoni?, kad visos knygos, kuriose reiškiamas susir?pinimas d?l skiep?, b?t? klasifikuojamos kaip „ekstremistin?s“ ir j? nereklamuot? ar net pašalint?.
Flaherty, Slavittas ir kiti pagrindiniai Bideno Balt?j? r?m? cenz?ros režimo nariai, kurie jau paliko savo postus, man?, kad cenz?ra buvo pateisinama. Slavittas išleido knyg?, pavadint?. „Išvengiama: vidin? istorija apie tai, kaip vadovavimo klaidos, politika ir savanaudiškumas pasmerk? JAV atsak? ? koronavirus?„ (“Preventable: the Inside Story of How Leadership Failures, Politics, and Selfishness Doomed the U.S. Coronavirus Response”), kurioje jis kritikavo amerikie?ius už beveik fanatišk? pirmosios pataisos laikym?si ir priešinim?si sanitariniams apribojimams vadinamosios kovidijos pandemijos metu. Jis raš? apie „asmenin?s laisv?s manij? net kit? žmoni? gyvyb?s ir sveikatos s?skaita“.
Komitetas pateik? tokius komentarus: „Slavitto atviras pareiškimas išryškina Bideno Balt?j? r?m? arogancij? ir paniek? pagrindin?ms pilietin?ms laisv?ms“. Jis prid?r?, kad „Konstitucija n?ra sustabdoma kriz?s metu“ ir „Pirmoji pataisa nepakenk? amerikie?i? gyvybei ir sveikatai; priešingai, jei Bideno Baltieji r?mai ir administracija b?t? laik?si Pirmosios pataisos, b?t? buv? galima išvengti tiek daug nereikalingo skausmo ir kan?i?.
Kadangi d?l visuomen?s sveikatos priemoni? nebuvo galima s?žiningai diskutuoti su visuomene ir vertinti j? pagr?stumo, Bideno administracija ir kiti politikai nustat? visuomen?s sveikatos priemones, kurios buvo praž?tingos studentams, darbuotojams ir kitiems amerikie?iams visoje šalyje. Šiandien visuotinai pripaž?stama, kad jos buvo kvailos. Paaišk?jo, kad teiginiai „pasitik?ti mokslu“ neturi jokio mokslinio pagrindo.
Kur? laik? tiesa buvo cenz?ruojama, o ekspertai, ?skaitant Bideno administracij?, skleid? dezinformacij?. Amerikai reikia laisv? ir atvir? diskusij? aktualiais klausimais, o Bideno administracija tur?jo pasitik?ti Amerikos žmoni? protu, kad jie patys gal?t? priimti sprendimus.“
Jie prid?r?, kad „nepakanka tirti vykdomosios valdžios konstitucijos pažeidimus, reikia teis?k?ros reform?“, tod?l Atstov? R?m? respublikonai stengiasi priimti naujus teis?s aktus, kuriais b?t? dar labiau sustiprinta amerikie?i? teis? ? žodžio laisv?. Komiteto nariai pasi?l? Laisvo žodžio apsaugos ?statym? ir Cenz?ros atskaitomyb?s ?statym?, kuriais siekiama, kad federaliniai tarnautojai atsakyt? už amerikie?i? Pirmosios pataisos teisi? pažeidimus.
2024 m. spalio 30 d. ataskaitoje (Kišimasis ? rinkimus: kaip Federalinis tyrim? biuras prieš 2020 m. prezidento rinkimus „išpranašavo“ tikr? istorij? apie Biden? šeimos korupcij?) aprašoma, kaip Federalinis tyrim? biuras kartu su kitais asmenimis kišosi ? rinkim? proces? ir vykd? vieš? dezinformacijos operacij?, klaidindamas visuomen? apie Biden? šeimos prekyb? ?taka (kompromituojant? prezidento s?naus Hanterio Bideno nešiojamojo kompiuterio turin?), ?teigdamas, kad atskleista informacija buvo „Rusijos dezinformacija“. Tai nebuvo „Rusijos dezinformacija“, o tikra informacija, faktai, kurie netur?jo išvysti dienos šviesos iki 2020 m. prezidento rinkim?.
JAV Kongrese atliekami ir kiti tikslingesni tyrimai, pavyzdžiui, d?l cenz?ros komplekso poveikio maž?j? ?moni? konkurencingumui (Small Business: Instruments and Casualties of the Censorship-Industrial Complex The House Committee on Small Business). Šis tyrimas truks iki 2026 m. Ta?iau jame jau nustatytas ir aprašytas federalini? pareig?n? bendradarbiavimas su ?vairiomis pradedan?iosiomis ?mon?mis, siekiant išbandyti automatizuotus cenz?ros mechanizmus, sudaryti informacin?s erdv?s žem?lapius ir pažym?ti subjektus, kurie, kaip ?tariama, s?ja „MDM (mis-, dis-, or malinformation – “klaiding?, dezinformuojan?i? ar melaging? informacij?„ – red.)“ (Atlanto tarybos arba „NewsGuard“ projektai, Pasaulinis dezinformacijos indeksas ir t. t.).
Trisdešimt trys operatyvin?s priemon?s buvo išbandytos su 25 dalyvaujan?iais biurais, ?skaitant Pasaulinio dalyvavimo centro, Gynybos departamento, ambasad? ir užsienio vyriausybi? biurus. Aštuoni bandymai baig?si ilgesniu ?gyvendinimu, o d?l kit? buvo išreikštas dalyvi?, nepriklausan?i? Pasaulinio dalyvavimo centrui, susidom?jimas ilgesniu naudojimu, atsižvelgiant ? finansavimo galimybes.
Pasaulinio dalyvavimo centro surengtoje technini? demonstracij? serijoje buvo pristatyta daugiau kaip 100 technologij?, ?skaitant „psichologinio atsparumo priemones, blok? grandine pagr?st? informacijos patvirtinimo technologij?, minios ištekliais pagr?st? informacijos patikrinim? ir socialin?s žiniasklaidos steb?senos produktus“.
Vadinamasis dirbtinis intelektas naudojamas ne tik turiniui tikrinti, bet ir tendencijoms steb?ti, nustatant anomalias diskusijas, dezinformacij? ir dezinformacij? bei identifikuojant j? šaltinius.
Duomenys renkami iš ?vairi? socialin?s žiniasklaidos šaltini?, analizuojamos mikroišraiškos ir kiti fiziologiniai bei biometriniai duomenys, išgaunami stebint vaizdo ?raš? naudotoj? elges?, vertinami emocinio konteksto rodikliai, projekcin?s ir latentin?s išraiškos bei fiziologin?s reakcijos ? dirgiklius. Apdorojami milijonai vaizdo ?raš? iš pasaulini?, viešai prieinam? šaltini?.
Stebimi, matuojami ir analizuojami naratyvai, subnaratyvai ir pagrindinis turinys iš daugiau nei 20 šaltini?, ?skaitant socialin? žiniasklaid?. Nustatomi, kiekybiškai ?vertinami ir stebimi naratyvai didel?s apimties žiniasklaidos pokalbiuose. Analizuoja memus, automatizuoja naratyv? tyrimus vaizdin?se platformose, pavyzdžiui, „TikTok“, aptinka ir matuoja virusinius momentus, kai jie pradeda rastis, kol nepasiekia kritin?s mas?s.
Ji naudoja „dirbtin? intelekt?“, kad nustatyt? ?takingiausius „veik?jus“ bet kuriame sukauptame ar naujai surinktame duomen? rinkinyje, nustato ryšius, ieško pasl?ptos veiklos ir identifikuoja r?m?jus.
Fizini?, informacini? ir kognityvini? dimensij? duomen? rinkiniai integruojami naudojant geoprografin? kontekstualizavim?.
Visos šios operacijos neapsiriboja tik JAV rinka, bet jau turi neigiam? pasekmi? ir Europoje, kur t?kstan?iai žmoni? nuteisti kal?ti d?l ?raš? socialin?je žiniasklaidoje, pavyzdžiui, Jungtin?je Karalyst?je (pavyzdžiui, d?l 2024 m. vasar? kilusi? riauši?).
JAV D. Trumpo komanda iš karto po at?jimo ? valdži? pri?m? kelet? svarbi? sprendim?, susijusi? su kariški?, kurie buvo išsi?sti iš šalies už atsisakym? skiepytis mRNA vakcinomis, gr?žinimu ? darb?. Buvo uždrausta finansuoti universitetus ir kitas švietimo ?staigas, kuriose vis dar reikalaujama atlikti tyrimus, skiepyti COVID-19 vakcina ir pan. Kartu D. Trumpas siekia galimyb?s atšaukti prezidento Joe Bideno malon? vyriausiajam gydytojui Antony Fauci ir kitiems asmenims, atsakingiems už kovid? politik?.
Dabartinis prezidentas taip pat siekia, kad Nacionalinio sveikatos instituto vadovu b?t? paskirtas persekiojamas Stanfordo epidemiologas daktaras Jay Bhattacharya, kuris pažad?jo rasti alternatyv? vakcin? bandymams su l?steli? linijomis, sukurtomis iš abortuot? k?diki? l?steli?.
Kartu su Harvardo universiteto medicinos profesoriumi daktaru Martinu Kulldorfu ir Oksfordo universiteto profesore daktare Sunetra Gupta daktaras Jay Bhattacharya buvo vadinamosios Didžiojo Barringtono deklaracijos, kurioje išryšk?jo rimtas susir?pinimas d?l žalingo vadinam?j? pandemij? metu vyriausybi? paprastai taikomos kovidien? politikos poveikio fizinei ir psichinei sveikatai, šalininkas.
JAV mokslininkai taip pat svarsto, ar apskritai išimti iš rinkos mRNA vakcinas, motyvuodami tuo, kad jose yra dirbtinis genetinis kodas. Sintetin? RNR gali sukelti toksiškum?, d?l kurio gali išsivystyti v?žys, uždegimas ar autoimunin?s ligos.
Ta?iau daugelyje kit? šali? nepasimokyta iš akivaizdži? piktnaudžiavim?, o medikai, išdr?s? pasakyti ties? apie vakcinas ir kovidij? politikos padarinius, persekiojami baudžiam?ja tvarka.
Agnieszka Stelmach www.pch24.pl