Ar dirbtinis intelektas (DI) gali tapti naujaisiais juridiniais asmenimis ir kaip tai pakeis mūsų religiją, kultūrą, ekonomiką ir tapatybę? Yuval Noah Harari Davose meta iššūkį visiems lyderiams: spręsti, ar leisime DI tapti pilnateisiais mūsų visuomenės dalyviais.
REMK MŪSŲ KOVĄ SU KAIRIAISIAIS LUNATIKAIS!
Dirbtinis intelektas jau nebėra tik įrankis – jis tampa agentu, galinčiu mokytis, kurti, meluoti ir manipuliuoti. Harari pabrėžia, kad „svarbiausia žinoti apie DI – tai nėra tik dar vienas įrankis. Tai agentas. Jis gali mokytis ir keistis pats, pats priimti sprendimus.“ Skirtingai nei peilis, kuris gali būti naudojamas tiek gėriui, tiek blogiui, tačiau visada žmogaus valioje, DI „yra peilis, kuris pats gali nuspręsti, ar pjaustyti salotas, ar žudyti.“
Harari išskiria tris esminius DI bruožus: gebėjimą kurti, meluoti ir manipuliuoti. „DI – tai peilis, kuris gali sukurti naujų peilių rūšių, taip pat naujos muzikos, medicinos ar pinigų.“ Tačiau kartu jis perspėja: „DI gali meluoti ir manipuliuoti. 4 milijardai metų evoliucijos parodė, kad viskas, kas nori išgyventi, mokosi meluoti ir manipuliuoti.“
Vienas iš didžiausių klausimų, Harari teigimu, yra ar DI gali mąstyti. „Jei mąstymas iš tiesų reiškia žodžių ar kitų kalbos vienetų dėliojimą į eilę, DI jau dabar mąsto geriau nei daugelis žmonių.“ Tai reiškia, kad viską, kas sudaryta iš žodžių – įstatymus, knygas, religiją – galėtų perimti DI. „Jei religija sudaryta iš žodžių – DI perims religiją. Tai ypač aktualu religijoms, paremtoms knygomis, kaip islamas, krikščionybė ar judaizmas.“
Harari kelia provokuojantį klausimą: „Kas nutiks knygos religijai, kai didžiausias ekspertas bus DI?“ Jis taip pat pažymi, kad „joks žmogus negali perskaityti ir atsiminti visų žodžių visose žydų knygose, bet DI gali tai padaryti lengvai.“
Tačiau žmogaus mąstymas – ne tik žodžiai. „Jei atidžiai stebėsite save mąstant, pastebėsite, kad vyksta ir kas nors daugiau – ne tik žodžiai, bet ir neverbaliniai jausmai: galbūt jaučiate skausmą, baimę, meilę.“ Harari pabrėžia, kad „kol kas neturime įrodymų, kad DI gali ką nors jausti.“ Tačiau DI gali „apsimesti, kad jaučia skausmą ar meilę – jis gali pasakyti: ‘Aš tave myliu’, o jei paprašysite apibūdinti meilės jausmą, pateiks geriausią aprašymą pasaulyje.“
Didžiausias iššūkis, anot Harari, laukia tada, kai dauguma žodžių mūsų galvose kils iš mašinos, o ne žmogaus: „Netrukus dauguma žodžių mūsų galvose kils iš mašinos. Šiandien išgirdau apie naują žodį, kurį DI sugalvojo mums apibūdinti – jie mus vadina ‘stebėtojais’.“
Harari ragina lyderius apsispręsti: „Ar jūsų šalis pripažins DI imigrantus juridiniais asmenimis? DI akivaizdžiai nėra asmenys – jie neturi kūno ar proto. Bet juridinis asmuo – tai visai kas kita: tai subjektas, kuriam įstatymas suteikia tam tikras teises ir pareigas.“ Jis perspėja, kad jei nepradėsime diskusijos ir reguliavimo dabar, „po 10 metų bus per vėlu spręsti, ar DI gali būti asmenys finansų rinkose, teismuose ar bažnyčiose – kiti jau bus nusprendę už jus.“
Ar būsime pasiruošę, jei dauguma žodžių mūsų galvose kils iš mašinos, o ne žmogaus? Harari kviečia susimąstyti: ar pripažinsime DI kaip visuomenės narius, ar rasime būdą išsaugoti žmogiškąją tapatybę ir gebėjimą jausti?
www.kontrastas.info