Ši vadinamoji „Tarptautinė moters diena“ nėra jokio pagarbos ar pagyrimo moters kilniais pastangomis gimdant ir auklėjant vaikus išraiška, bet veikiau – savanaudiškiausių žmoguje glūdinčių motyvų išnaudojimas. Kokia prasmė tame, kad kažkam tiesiog pasisekė gimti moterimi ar vyru, jei jis nesukūrė šeimos ir nepaliko palikuonių? Demografinės katastrofos akivaizdoje Lietuvoje ir Europoje gėlės kovo 8-ąją neturi jokios reikšmės.
REMK MŪSŲ KOVĄ SU KAIRIAISIAIS LUNATIKAIS!
Rusai, baltarusiai, ukrainiečiai ir kiti rusakalbiai, deja, taip pat nemažai katalikų – lietuvių ir lenkų – švenčia vadinamąją „Moters dieną“. Ši tradicija Sovietų Rusijoje buvo įtvirtinta 1921 m., priėmus sprendimą Antrojoje moterų komunistų konferencijoje. Ji buvo grindžiama įvairiais įvykiais ir versijomis: nuo Niujorko socialdemokračių moterų organizacijos mitingo 1908 m. iki 1917 m. Petrogrado demonstracijos ir moterų dalyvavimo joje. Tačiau svarbiausia ne šventės kilmė – ją nesunku išsiaiškinti, jei tik norima – o reikėtų kalbėti apie kultūrinę šios „šventės“ esmę.
17 460 vaikų. Gimė Lietuvoje. 2025 metais! Tai yra katastrofa!
Pagrindiniai reikalavimai, už kuriuos JAV kovojo sufražistės – būtent ten, kur 1908 m. įvyko pirmoji demonstracija – šiandien formaliai jau yra įgyvendinti. Šiuo metu moterų darbo sąlygos ir darbo užmokestis formaliai nedaug kuo skiriasi nuo vyrų. Tačiau verta susimąstyti ir apie kitą dalyką: ar moteris, iškeitusi šeimą į darbą korporacijoje, tapo laimingesnė? Ar įsipareigojimas ir pastangos dėl savo šeimos narių turėtų būti mažiau vertinami ir motyvuojantys nei darbas anoniminėje korporacijoje?
Žinoma, šeimyninis gyvenimas dažnai yra nelengvas, tačiau darbas korporacijoje taip pat toli gražu nėra rojus. Atrodo, kad išskirtinai teigiamą profesinės savirealizacijos įvaizdį sukūrė „melasklaida“, kurioje karjera vaizduojama kaip lengvas kelias į sėkmę, pamirštant, kiek tai iš tiesų kainuoja. Ši kaina – būtinybė negailestingai kovoti dėl valdžios ar dėl atlyginimo, atsisakymas turėti vaikų ir dažnai su tuo susiję abortai, didesnis ištekėjusių moterų nuovargis, nes nuo pareigų namuose pabėgti neįmanoma, o be to, dar ir atsakomybė įmonėje, reikalavimas būti „stipria moterimi“, kuris paprastai netaikomas daugumai moterų.
Moterų grožis yra įrašytas žmogaus prigimtyje Dievo valia, todėl čia nėra pačios moters nuopelno. Moters nuopelnas atsiranda tuomet, kai ji pagimdo palikuonis. Todėl daug logiškiau būtų švęsti Motinos dieną, bet masonai norėjo kitaip. Jie norėjo pasinaudoti moters tuštybe, nepelnytai ją išaukštindami ir giria už nieką.
Aleksandras Stralcou