Ramybė per šventes dar nereiškia, kad audra mūsų aplenks. Autorius kelia nepatogius klausimus apie asmenines ir visuomenines nuodėmes, apie realią karo grėsmę ir apie tai, ar dronų bei „mirties zonų“ epochoje Lietuva apskritai turi žmogiškų galimybių apsiginti. Atsakymas veda prie radikalios, bet paprastos išvados: jei yra išsigelbėjimas, tai tik per nuoširdų atsivertimą ir sugrįžimą po Marijos globos skraiste – nes Lietuva yra Jos žemė.
Argi nėra išsigelbėjimo? Žmogiškai mąstant – nėra. Bet jei mąstyti Dievo akimis, tai visada yra. Ir tai yra visiškai realistiška mintis. Lietuva negali apsiginti pasikliaudama žmogiškosiomis jėgomis. Bet ji gali apsiginti, jei to bus Dievo valia. Ši išeitis – tai nuoširdus puolimas prie Švenčiausiosios Mergelės Marijos kojų, juk Lietuva – tai Marijos žemė! Galiausiai reikia į tai pažvelgti rimtai. Galiausiai reikia imtis šio dvasinio pastangų, kurios nėra neįmanomos. Juk nie prarasime dėl to nieko. Žmogiškai mes vis tiek neturime šansų. O su Dievu galime viską! O prieigą prie Jo Širdies turime per Mariją ir Jos Širdį.
Aleksandras Stralcou