Dalinam?s LVK Socialini? reikal? tarybos pirmininko arkivyskupo spalio 10 d. K?stu?io K?valo pranešimu „Kod?l Civilin?s s?jungos ?statymo projektas yra nepriimtinas“.
Ši? met? kov? ir pakartotinai biržel? nepriklausoma visuomen?s nuomon?s ir rinkos tyrim? institucija UAB „Vilmorus“ atliko Lietuvos gyventoj? apklaus? d?l Civilin?s s?jungos ?statymo projekto vertinimo. Abejose apklausose paaišk?jo, kad Civilin?s s?jungos ?statymo projektui nepritaria ar visiškai nepritaria didžioji visuomen?s dalis (apie 70 proc.). Galima daryti išvad?, kad Civilin?s s?jungos ?statymo pri?mimas padaryt? visuomenei teisiškai privalom? šeimos samprat?, kuri prieštaraut? didžiosios dalies pilie?i? ?sitikinimams. Tai gali sudaryti prielaid? paneigti ir konstitucin? t?v? teis? aukl?ti vaikus pagal savo ?sitikinimus.
Bažny?ios poži?ris
Bažny?ia moko, kad šeima gali b?ti laikoma tai, kas tiesiogiai kyla iš moters ir vyro ryšio. Be to, ji pabr?žia teis? ? laisv? nei vieno žmogaus neversti laikyti šeima to, kas ja negal?t? b?ti laikoma d?l dorovini? ?sitikinim?. Šiandien nesigin?ijama, kad abipusiu ?sipareigojimu grindžiama vyro ir moters s?junga bei iš jos gimstantys vaikai yra šeima.
Ta?iau gr?sm? šio poži?rio laisvei kilt? tada, jei Seimas priimt? Civilin?s s?jungos ?statym?. Tada didžioji dalis visuomen?s b?t? teisiškai ?pareigota priimti jai svetim? šeimos samprat?. Tai reikšt?, kad visi, kurie vadovaujasi Bažny?ios mokymu apie šeim? arba iš prigimtinio proto kylan?iu ?sitikinimu, jog šeimos santykiai kyla tik iš vyro ir moters, atsidurt? už ?statymo rib?. Atsiveria pavojus, kad šeimos sampratos pakeitimas neišvengiamai vest? ? laisvi? varžym? ar net teisin? persekiojim? t?, kurie nesutinka su Civilin?s s?jungos ?statyme suponuojama šeimos samprata.
DIDŽIOJI DALIS VISUOMEN?S B?T? TEISIŠKAI ?PAREIGOTA PRIIMTI JAI SVETIM? ŠEIMOS SAMPRAT?.
Kai kas sako, kad Civilini? s?jung? samprat? neva inspiravo pats popiežius Pranciškus. Ta?iau, tiesa ta, kad rezonans? suk?lusiame interviu popiežius kalb?jo ne apie civilines s?jungas, bet apie civilinio sugyvenimo ?statym? (filmo originale ispan? k. ley de convivencia civil, ital? k. legge di convivenza civile). O tai ne tas pats, kas civilin? s?junga.
Dabar Seime yra priimtas svarstyti Artimo ryšio ?statymo projektas, kalbantis apie susitarim? d?l bendro gyvenimo nekuriant šeimos santyki?. Tai yra atsiliepimas ? popiežiaus pasi?lym? rasti civilinio sugyvenimo ?statym? žmon?ms, kurie d?l koki? nors priežas?i? negali kurti šeimos santyki?. O kalbant apie tuos, kurie gali kurti šeim?, turi b?ti laikomasi šeimos sampratos, gr?stos daugumos Lietuvos žmoni? apsisprendimu ir ?tvirtintos svarbiausiame šalies dokumente – Konstitucijoje, kai ji buvo priimta.
Konstitucija kaip visuomen?s sutartis
Konstitucija buvo kuriama pla?iu, vis? visuomen? apiman?iu sutarimu, kad Lietuvos visuomen?s ir valstyb?s pagrindas yra šeima, kylanti iš vyro ir moters santuokos. Valstyb? j? saugo ir globoja kaip ir motinyst?, t?vyst? ir vaikyst? (str. 38). ?statymu gali b?ti ?tvirtinama tik tai, d?l ko visuomen? sutaria siekiant nesukelti joje priešpriešos. ?ia tinka J?zaus ?sp?jimas: kiekviena suskilusi karalyst? bus nusiaubta, ir joks suskil?s miestas ar namas neišsilaikys (Mt 12, 25).
CIVILIN?S S?JUNGOS ?STATYMAS NEIŠVENGIAMAI STEIGIA KIT? ŠEIMOS SAMPRAT?, KURI KELIA GR?SM? VISUOMEN?S SUTAR?IAI.
Civilin?s s?jungos ?statymas neišvengiamai steigia kit? šeimos samprat?, kuri kelia gr?sm? visuomen?s sutar?iai. Civilin?s s?jungos ?statymo projekto autoriai nori, kad su valstyb?s ?statymu b?t? ?tvirtinta tai, kas didesniajai visuomen?s daliai n?ra priimtina kaip šeima. Sklando klaidingas ?sitikinimas, kad b?tent tokio Civilin?s s?jungos ?statymo reikalauja pagarba žmogaus teis?ms, teisingumas ir asmens orumas. Ta?iau tarptautiniai žmogaus teises ?tvirtinantys dokumentai nereikalauja suteikti teis?s ? santuok?, partneryst? ar kit? panaš? teisin? status? tos pa?ios lyties asmen? poroms.
S?žin?s laisv?
Civilin?s s?jungos ?statymo pri?mimas teisinamas s?žin?s laisve. ?ia svarbu priminti, kad s?žin? veikia ne tod?l, jog ji pati nusprendžia, kas yra tiesa ir g?ris, bet tod?l, kad ji mums nuolat primena, jog turime rinktis ties? ir g?r?. Joks s?žiningas katalikas negali s?žin?s laisve pateisinti kit? savo tik?jimo broli? ir seser? s?žin?s ir tik?jimo laisv?s varžymo. Ta?iau Civilin?s s?jungos ?teisinimas kaip tik vest? prie toki? pasekmi?. Pagarba vien? asmen? orumui negali b?ti ?gyvendinama kit? asmen? orumo bei laisv?s s?skaita.
Bažny?ia turi pareig? nuolat priminti, kas yra tiesa ir g?ris. Ji tiki, kad perduoda Kristaus žodžius, kuris sak?: kas j?s? klauso, man?s klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina t?, kuris yra mane siunt?s (Lk 10, 16). Ji negali palaikyti to, kas yra iš Dievo kylan?ios tvarkos paneigimas. Atmesdami Bažny?ios išpaž?stamas tiesas, mums perduodamas nuo pirm?j? Kristaus mokini? laik?, save tikin?iais katalikais laikantys politikai neišvengiamai paneigt? ne tik Bažny?ios saugom? krikš?ioni? tik?jim?, bet ir jo autori? – Krist?. Bet Dievo žodis nesurakinamas! (2 Tim 2, 9).
JE Vysk. K?stutis K?valas