Tai tur?jo b?ti karas, kuris užbaigs visus karus. Kai prieš šimt? ketverius metus, 1918 m. lapkri?io 11 d., Kompjeno paliaubomis Vakar? fronte baig?si Pirmasis pasaulinis karas, amžinink? vadinamas Didžiuoju karu, atrod?, kad prasid?jo nauja era, grindžiama taikos, demokratijos, žmogaus teisi?, taut? apsisprendimo teis?s ir tarptautinio susitarimo principais.
Iš karto po šio karo pra?jus dviem dešimtme?iams, ši nauja era visiškai nesivadovavo min?tais principais. Taip prasid?jo kitas, dar baisesnis karas.
Ar galima sutrumpinti karo laik? žmogaus pastangomis? Žinoma, šalys gali sus?sti prie deryb? stalo ir pasiekti taik?. Bet ar jie tikrai taip elgiasi savo noru? Labiau tik?tina, kad d?l išorini? aplinkybi?, išsekimo, ir jie nenori der?tis, kol tiki ginklo galia.
Krikš?ionys kar? paprastai suvokia remdamiesi prielaida, kad viskas, kas vyksta, priklauso nuo Dievo apvaizdos. Šiandien ne visi gali sau leisti susitaikyti su tokia žiauria realybe. Žinodami, kad Dievas leido tai padaryti, nes iš šios situacijos galima išpešti kažk? gero.
Panašiai pasaul? suvok? ir Dievo Motina, kai pasirod? mažiesiems piemen?liams Fatimoje. Visuose Fatimos sl?piniuose Šven?iausioji Mergel? Marija atskleidžia s?lygin? perspektyv?: jei ne – jei taip:
Antroji Fatimos paslaptis – prašymas paaukoti Rusij?
„J?s mat?te pragar?, ? kur? eina vargš? nusid?j?li? sielos. Kad jas išgelb?t?, Dievas nori pasaulyje ?steigti pamaldum? mano Nekaltajai Širdžiai. Jei bus daroma, k? jums sakau, daug siel? bus išgelb?ta, ir bus taika. [I pasaulinis] Karas art?ja ? pabaig?, ta?iau jei nebus liautasi ?žeidin?ti Diev?, Pijaus XI valdymo metu prasid?s kitas, dar blogesnis karas. Kai pamatysite vien? nakt?, nušviest? nežinomos šviesos, žinokite, kad tai didelis ženklas, duodamas jums Dievo, jog Jis dabar baus pasaul? už jo nusikaltimus karu, badu ir Bažny?ios bei Šventojo T?vo persekiojimu.
Kad apsaugo?iau nuo to, aš ateisiu prašyti Rusijos paaukojimo mano Nekaltajai Širdžiai ir atgailos Komunijos pirmaisiais [m?nesi?] šeštadieniais. Jei mano nor? bus klausoma, Rusija atsivers, ir bus taika; jei ne, tuomet jinai išplatins savo klaidas visame pasaulyje, sukels karus ir Bažny?ios persekiojimus, gerieji bus kankinami ir Šventasis T?vas daug kent?s. Atskiros tautos bus sunaikintos. Bet galiausiai mano Nekaltoji Širdis triumfuos. Šventasis T?vas paaukos man Rusij?, kuri atsivers, ir pasauliui bus dovanotas taikos laikotarpis. Portugalijoje tik?jimo dogma visados išsilaikys ir t. t.“
Žvelgiant iš šios perspektyvos, matyti, kad Dievo Motina ?tikina žmones atsiversti, šaukia Dievo gailestingumo, stabdo teisingumo vykdym?, kad vis d?lto b?t? sulaikyta tam tikra dieviškoji bausm?.
Vadovaujantis šia logika, galima daryti išvad?, kad b?tent Šven?iausioji Mergel? Marija užtikrino pasauliui Didžiojo karo pabaig?. Ji labiausiai troško vargš? nusid?j?li? atsivertimo, atsivertimo savo noru, be bausm?s.
Deja, kaip žinome, žmogus v?l parod? bais? ned?kingum?. Atsivertimo nebuvo, ir pasauliui buvo lemta patirti dar baisesn? Antr?j? pasaulin? kar?.
Ši? dien? taip pat prisiminkime, kad Kompjeno paliaubos leido Lietuvos valstybei iškovoti nepriklausomyb?, kuri taip pat yra netiesioginis Dievo Motinos darbas. Stenkim?s b?ti geresni už savo pirmtakus prieš šimt? met? ir darykime atgail?, kol dar nev?lu, kol karas dar nepaliet? m?s? sien?.
Galb?t ši malda, pasiekusi Šven?iausiosios Mergel?s Marijos ausis, išgelb?s m?s? brangi? Lietuv? nuo didesni? nelaimi?.
Aleksandras Strelcovas